Muitininkai iš trąšų importuotojų paima trąšų mėginius tam, kad įsitikintų, ar jie nesuklastojo amonio salietros mišinio sudėties, at tikrai teisingai nurodytas prekės kodas.
„Muitinės laboratorija pateikia trąšų rezultatus teritorinei muitinei, o teritorinė muitinė jau priima sprendimą, ar taikyti muitus, ar netaikyti muitų. Laboratorija tiria mėginius keliais metodais ir tie metodai yra sertifikuoti. Mes visiškai neabejojame jų tikslumu“, – sako Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Vitas Volungevičius.
Bet tyrimo tikslumu suabejojo trąšų importuotojai. Septynias įmones, tarp kurių Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, vienijanti asociacija reikalauja paaiškinti, kaip vyksta tokie tyrimai, iš kur tokios išvados.
Ginčui įsisiūbuojant, į žemesnes pareigas pasiprašė Muitinės departamento vadovas. Muitinės ir finansų ministerijos atstovų teigimu, su trąšų tyrimu tai neturi nieko bendra. Taip pat sutapo, kad vyriausybė Seimui pasiūlė nepritarti gegužę konservatorių pateiktam įstatymui, kuris sureguliuotų trąšų rinką Lietuvoje.
Į Lietuvą įvežamos amonio salietros kiekiai kasmet auga. Pagal statistikos duomenis, 2017 metais, palyginti su 2016 metais, jie išaugo beveik penktadaliu. Daugiau nei trečdalis kiekio buvo iš Rusijos.
Trąšų gamintojų Lietuvoje dvi – „Lifosa“ ir „Achema“. Abi yra viešai pasigedusios importuojamų trąšų kontrolės. Anot didžiausios „Achemos“ akcininkės Lydos Lubienės, trąšų rinka kiaura kaip rėtis, o apie rengiamą įstatymą gamintojų nuomonės niekas neklausė.
