Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta apklausa, šių metų birželį šeštadalis (17 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 44 proc. respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o trečdalis (34 proc.) manė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. Dar 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Palyginti su vertinimais, buvusiais prieš metus, 3 procentiniais punktais padidėjo gyventojų, pastebinčių Lietuvos ekonominės padėties pagerėjimą.
Tuo metu, palyginti su prieš 2 mėnesius vykusios apklausos rezultatais, gyventojų, sakančių, kad ekonominė padėtis šalyje nesikeičia, sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, birželį 13 proc. apklaustųjų ją įvertino kaip pagerėjusią, 49 proc. respondentų nurodė, kad ji paskutiniu metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei trečdalis – 36 proc. – atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito nei palyginti su apklausa prieš 2 mėnesius, nei prieš metus“, – nurodo „Baltijos tyrimai“.
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės bei jaunimas iki 30 metų, gyvenantys kaime (47 proc. iš jų mano, kad ekonominė padėtis blogėja), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), bedarbiai, darbininkai ir ūkininkai, lenkų tautybės gyventojai.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, dažniau nurodė 30-49 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (virš 1000 eurų), vadovai bei specialistai ir tarnautojai.
Apklausa vyko šių metų birželio 20 – liepos 3 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Kornelija Mykolaitytė
