Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė T. Vaitkevičius, vieno mišrių komunalinių atliekų konteinerio tūris yra 5 kubiniai metrai, todėl, anot jo, vienas toks konteineris pakeičia 5 įprastus.
„Mes laimime tuo, kad tai darome estetiškiau ir higieniškiau, nes atliekos nėra paviršiuje, nesiverčia per kraštus, yra po žeme, o tenai yra vėsiau. Tai stabdo rūgimo, puvimo procesus, tad kvapų mažiau“, – sakė T. Vaitkevičius.
Jo aiškinimu, kuo mažiau yra konteinerių, tuo mažiau ir vadinamųjų pakėlimų.
„Kiekvienas pakėlimas turi kainą – pusę euro už vieną pakilimą. Taip skaičiuodami galime pasakyti, kad vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris leidžia sutaupyti per mėnesį apie 700 eurų, jeigu skaičiuosime visus 780 konteinerių, miestas sutaupys apie pusę milijono eurų vien tik pakėlimams“, – kalbėjo VAATC vadovas.
Jo teigimu, vienoje tokioje aikštelėje bus atskiri konteineriai stiklui, plastikui, popieriui ir maisto atliekoms.
„Toks kompleksinis konteinerių išstatymas daro patogesnį rūšiavimą, ir visi konkretūs pavyzdžiai rodo, kad tai paskatina žmones geriau rūšiuoti“, – tikino T. Vaitkevičius.
Pasak jo, gamintojas suteikė požeminiams konteineriams 15 metų garantiją, nors žinoma, kad jie gali tarnauti ilgiau.
Tuo metu antžeminiams konteineriams suteikta garantija siekia 10 metų.
„Presuotas plastikas neturi galimybės sugesti, sutrūkinėti ir panašiai“, – teigė T. Vaitkevičius.
Vilniaus mero pavaduotojo Lino Kvedaravičiaus teigimu, Vilniaus senamiestyje ketinama įrengti vien požeminius konteinerius, kituose rajonuose – pusiau požeminius.
„Tai atliekų reformos dalis, kad gyventojai kuo patogiau galėtų išmesti savo atliekas ir rūšiavimo būdu sumažinti savo mišrių atliekų kiekį“, – kalbėjo L. Kvedaravičius.
Tuo metu Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas sakė, kad šis atliekų reformos etapas yra sudėtingas.
„Etapai yra pakankamai sudėtingi: tai projektavimas, rangos darbai, vėliau perdavimas ir galiausiai aptarnavimas. Didelis lūkestis žmonėms, kad jie irgi prisijungtų savo turimomis žiniomis ir atliekas išmestų į tinkamus konteinerius“, – sakė J. Morkūnas.
Viso projekto vertė, anot J. Morkūno, yra apie 10 mln. eurų.
„Apie 7 mln. eurų gauname ES pinigų ir dvi dalis viešas sektorius sumoka – 1,2 mln. eurų sumoka Vilniaus miesto savivaldybė ir 1,7 mln. eurų – VAATC“, – Eltai kalbėjo J. Morkūnas.
Požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių skaičius svyruoja: pavyzdžiui, Antakalnyje per 2 metus jų atsiras 58, Karoliniškėse – 39, Žirmūnuose – 79, Žvėryne – 17 ir pan.
ELTA primena, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniuje įsigaliojo nauja atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, kuria nemažai vilniečių buvo nepatenkinti, nes atliekos nebuvo vežamos laiku.
Kornelija Mykolaitytė
