Klaipėdoje Vitės kvartalo gyventojai net karštą vasaros dieną vengia atidaryti savo namų langus, nes metalų dulkės skverbiasi į butus: nusėda ant palangių, užuolaidų, baldų, kelis kartus per dieną tenka plauti grindis.
Iš uosto pakilusios juodos dulkės pasiekia ir Klaipėdos centrą.
Burnoje – metalo skonis
„Vakarais švariai išplaunu grindis, o ryte vos tik perbraukiu skuduru – jis visas juodas nuo dulkių. Palangės, balkonai nusėti kažkokiais suodžiais, valyk nevalęs. Karštą vasarą tiesiog baugu praverti langus – užtrokšime nuo tų dulkių“, – kalbėjo viena Švyturio gatvės gyventoja.
Ne vienas Vitės kvartalo gyventojas skundžiasi kvėpuojąs užterštu oru, kai kurie rytais burnoje jaučia metalo skonį.
Vyresni žmonės piktinasi, kad nuo uosto sklinda nemalonūs kvapai, naktimis, kai uoste kraunama metalo rūda ir kiti birūs kroviniai, jiems sunku užmigti.
Gyventojai užvertė skundais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistus ir stebisi, kad jie iki šiol jiems negali tiksliai pasakyti, kokiomis iš uosto sklindančiomis medžiagomis teršiamas oras, ar jos kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Kontrolieriai – sutrikę
„Geležies rūdoje yra kvėpavimo takų ligas, net vėžį sukeliančių oksidų.
Dulkių mėginiai iš mūsų namų buvo paimti tik po dviejų mėnesių, kai puolėme ieškoti teisybės, skambinti visais varpais“, – aplinkosaugininkų abejingumu stebėjosi klaipėdietė Alina.
Kita Švyturio gatvės gyventoja pasakojo, kad į jos butą įžengę aplinkosaugininkai sutriko, iš pradžių net nežinojo, kaip jiems elgtis: „Išvydę pajuodavusias palanges ir grindis ilgokai sprendė galvosūkį, kaip paimti dulkių mėginį, galiausiai paprašė šepetėlio, kad galėtų jas susišluoti.“
Šalia uosto įsikūrę žmonės nepuoselėja vilčių, kad oro tarša bus nustatyta, – aplinkosaugininkams atvykus metalo rūdos krova kuriam laikui sustoja, o paskui atsigriebiama ją kraunant naktimis.
Dulkes siurbia mažamečiai
Susibūrę į bendruomenę gyventojai ėmė fiksuoti už uosto tvoros vykstančios krovos procesus, feisbuke dalijasi nuotraukomis, pasakojimais apie apdulkėjusius butus, kiemus, žolynus ir kitokius nepatogumus.
Vitės kvartalo gyventojai jau atvirai šaukiasi pagalbos – socialinių tinklų nuotraukose užfiksuoti juodomis metalo dulkėmis aplipę mažamečiai vaikai.
KVJU direkcijai taršos šaltinis žinomas – prieš kelias savaites nuvykę į bendrovės Klasco teritoriją specialistai dar kartą įsitikino, kad juodos dulkės sklinda nuo čia kraunamos metalo rūdos – naftos kokso. Jo čia suversta ištisi kalnai. Įmonės vadovams teko pasiaiškinti, kodėl teršiama artimiausia aplinka.
„Tikėtina, kad prisidėjome prie bendrojo taršos fono, kurį paskatino dar ir sausra. Prietaisai fiksavo didesnį užterštumą ir kitose teritorijose. Dėl išskirtinių oro sąlygų įgyvendiname papildomas krovos poveikį aplinkai mažinančias priemones“, – aptakiai kalbėjo Klasco vadovas Vytautas Kaunas.
Krovinį drėkins patrankomis
Klasco atstovai patikino, kad gavus metalo rūdos frakcijų krovinio savininkų leidimą krantinėse suversti naftos kokso kalnai buvo apipurkšti ekologišku celiuliozės ir vandens mišiniu. Susidarė plėvelė, kurį esą neleidžia kroviniui išdžiūti ir dulkėti.
„Mes pirmieji iš krovos kompanijų pritaikėme šią Vakarų Europos uostuose plačiai naudojamą technologiją“, – tvirtino pagrindinės „Achemos“ akcininkės Lydos Lubienės pasitikėjimą pelnęs, todėl Klasco generaliniu direktoriumi neseniai paskirtas V.Kaunas.
Didžiausia Klaipėdos uosto krovos įmonė teigia, kad bus imtasi ir kitokių priemonių, – planuojama įsigyti dvi vandens rūko patrankas, kurių užteks naftos koksui drėkinti.
Be to, bus drėkinami ir privažiavimo keliai, miesto gatvės, numatyta sienelėmis atskirti vagonų iškrovos aikšteles.
Išklauso žmonių skundus
„Kai sužinojome apie padidėjusį dulkėtumą, iškart nuvykome į Klasco teritoriją, apžiūrėjome krovos zonas, pasiūlėme imtis skubių priemonių, kad koksas būtų saugomas ir kraunamas uždaruoju būdu“, – sakė KVJU rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
KVJU direkcija nėra tiesiogiai atsakinga už aplinkosaugos reikalavimų kontrolę, tačiau gyventojų problemos, pasak A.Drungilo, jai nėra svetimos: „Nuolat susitinkame su žmonėmis, išklausome jų skundus, kviečiame krovos įmonių atstovus diskutuoti, reikalaujame pateikti aplinkosaugos planus.“
Švyturio gatvės senbuviai tokias kalbas vertina skeptiškai: „Kokia nauda iš tų rūko patrankų, jeigu jų šūviai nepasiekia krantinėse suverstos rūdos kalnų viršūnių, – juodos dulkės iš Klasco nuomojamos teritorijos, kai kraunamas naftos koksas, uosto tebesklinda.“
Prašo nekrauti naftos kokso
Gyventojų skundai dėl teršiamos aplinkos dulkėtumo nesumažino – per dvi savaites padėtis nė kiek nepagerėjo.
Klaipėdiečiams aiškinama, kad uostas yra miesto darbdavys, visos šalies ekonomikos garvežys, todėl šalia gyvenantiems žmonėms reikėtų susitaikyti su tam tikrais nepatogumais.
Klasco vadovų pažadais nusivylę gyventojai reikalauja naftos koksą krauti atokiau centrinių gyvenamųjų kvartalų arba išvis jo atsisakyti kaip pavojingo krovinio, keliančio grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.
Klaipėdos apygardos prokuratūrai asociacijos „Už demokratišką ekologiją“ vakar perduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo pasirašė apie 400 Klasco veikla nepatenkintų klaipėdiečių.
