„Netipinį kainų judėjimą ir aukštesnį jų lygį visiems metams nulėmė tiek metų pradžios meteorologiniai veiksniai, tiek ilgesnio laikotarpio bazinių faktorių – pasaulinis naftos ir anglies brangimas, negrįžtamai mažėjanti vietinė gavyba iš didžiausio Europos Groningeno dujų telkinio bei didėjanti dujų paklausa pačioje Europoje ir, ypač, Azijoje“, – teigė „Litgas“ didmeninės SGD prekybos vadovė Viktorija Ditmonaitė.
Vasarą neatpigo
2016 m. „Brent“ naftos vidutinė metinė kaina siekė 43,7 dolerių už barelį, 2017 m. – 54,2 dolerių, o 2018 m. jos kaina svyruoja apie 70-72 dolerių už barelį. Anglies kainos per metus išaugo 43 proc. – nuo 70 dolerių už toną Roterdame pernai liepą iki 100 dolerių šiuo metu.
2014-2017 m. apie 15 proc. išaugo ir gamtinių dujų vartojimas Europoje – dėl poreikių pramonėje, transporte ir elektros gamyboje.
„Dėl didelių šalčių Europoje šių metų žiemos ir pavasario sandūroje gamtinių dujų paklausa išaugo trumpam, tačiau tuo pačiu pasiūlą trikdė gavybos ir tiekimo sutrikimai ir buvo išsemtos pagrindinės Europos gamtinių dujų saugyklų atsargos – kovo pabaigoje jose likę dvigubai mažiau – apie 47 proc. dujų – nei pernai tuo pat metu“, – aiškino V.Ditmonaitė.
Susidėjus visiems šiems faktoriams, gamtinės dujos Europoje antrąjį ketvirtį nė kiek neatpigo.
Pirmąjį ketvirtį vidutinės Nyderlandų TTF ir Didžiosios Britanijos NBP ateities sandorių indeksų vertės (19,23 ir 20,9 euro už MWh) buvo didesnės vos maždaug 1,7-3,8 proc. (atitinkamai – 18,91 ir 20,14 euro už MWh) nei pernai tuo pačiu metu.
O antrąjį ketvirtį kainos, prieštaraudamos įprastam sezoniškumui, išliko panašiame lygyje kaip ir pirmąjį ketvirtį – atotrūkis nuo praėjusių metų išaugo smarkiai. Balandžio-birželio mėnesių TTF indekso vidutinė vertė siekė 19,88 euro už MWh ir buvo 25,4 proc., o NBP indekso (20,03 euro už MWh) – 28,2 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu (atitinkamai 15,85 ir 15,62 euro už MWh).
Pirmojo pusmečio TTF ir NBP vidutinės ateities sandorių indeksų vertės siekė atitinkamai 19,56 ir 20,45 euro už MWh ir buvo apie 12,6-14,5 proc. didesnės nei 2017 m. pirmąjį pusmetį, kai jos siekė 17,36-17,86 euro už Mwh.
SGD Europos negelbėjo
„Tuo metu sparčiai auganti SGD pasiūla – šiais metais skystinimo pajėgumai turėtų išaugti 8,2 proc., reali prekyba pirmąjį pusmetį didėjo 8,8 proc., palyginus su 2017 metų pirmuoju pusmečiu – neguodžia europiečių. Nes papildomos naujų gamyklų suskystintos dujos plaukia į Aziją, kur už jas mokama gerokai daugiau. Dėl to SGD importas į ES šalis šįmet netgi sumažėjo“, – pažymėjo V.Ditmonaitė.
SGD importas į Rytų Azijos šalis šių metų pirmąjį pusmetį didėjo 11,4 mln. tonų SGD arba 13,3 proc., o kitose Azijos ir Okeanijos šalyse – 3,5 mln. tonų SGD arba 21 procento. Vien Kinija SGD importą pirmaisiais 6 metų mėnesiais padidino 50 procentų. ES šalys 2018 m. pirmąjį pusmetį importavo 3,7 proc. mažiau SGD. Vertinant kartu su Turkija, importo kritimas buvo mažesnis.
Vidutinės SGD kainos Rytų Azijoje pirmąjį pusmetį buvo 25,55 euro už MWh (17,4 proc. didesnės nei pernai), kai Ispanijoje 20,48 euro už MWh (5,5 proc. didesnės), Didžiojoje Britanijoje – 19,35 euro už MWh (14,4 proc. didesnės).
