„Būtų gerai, kad sprendimas būtų centralizuotas. Dabar bus šioks toks chaosas, tarkime, Vokietija gali nuspręsti, kad persuka laiką, o mes nuspręsime, kad ne.
Taigi yra rizikos, tačiau apskritai ES laiko skirtumai yra nedideli, o mūsų eksportas 80 proc. yra skirtas Europai, ir tos kelios valandos kažkokios įtakos neturės“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Pati laiko sukiojimo idėja anksčiau buvo grindžiama spėjimais, kad tai galimai sutaupo daug elektros energijos. A. Izgorodino vertinimu, toks argumentas galbūt ir turėjo prasmės prieš dešimtmetį, tačiau vystantis technologijoms – nebeturi reikšmės.
„Techniškai galbūt kažkoks poveikis kaštams bus, bet faktiškai įmonės dabar investuoja daug į produktyvumą, naudoja LED šviesas ir kitas technologijas, kurios stipriai mažina apšvietimo kaštus.
Tad jeigu ir viena valanda ilgiau reikės naudoti apšvietimą, dar klausimas, ar iš tikrųjų kaštai padidės, gal dėl investicijų net sumažės“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvos įmonės dabar turi rimtesnių rizikos šaltinių – iššūkių kelia ES ekonomikos augimo dinamika, prekybos karai, produktyvumo poreikiai ir automatizacija.
ELTA primena, kad trečiadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris paskelbė, kad kitais metais bus atsisakyta laiko sukiojimo.
Sprendimą, ar pasilikti vasaros, ar žiemos laiką, esą turės priimti pačios šalys narės.
Komisija jau pateikė konkretų pasiūlymą dėl laiko sukiojimo atsisakymo. Juo remiantis, 2019 metų kovo 31-ąją laikrodžiai ES šalyse paskutinį kartą bus persukti privalomai. 2019-ųjų spalio 27 dieną šalys narės jau galės pačios spręsti, kaip pasielgti. O po to kaitaliojimo iš vasaros į žiemos laiką nebeliks.
Europos Parlamentas vasarį pareikalavo Komisijos peržiūrėti laiko sukiojimą. Per internete surengtą reprezentatyvią apklausą liepą 84 proc. respondentų iš 4,6 mln. pasisakė prieš laikrodžių sukiojimą.
Rūta Grigolytė
