„Nėra jokių abejonių, kad problemos, susijusios su Estijos filialu, buvo daug didesnės, nei manėme, kai pradėjome tyrimą. Išvados rodo, kad Estijos filiale vyko tam tikri labai nepriimtini ir nemalonūs reikalai. Taip pat galime matyti, kad kontrolė visos grupės lygmenyje buvo nepakankama“, – pripažino „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Ole Andersenas.
Tiesa, prieš pat tyrimo rezultatų paskelbimą, apie savo pasitraukimą paskelbė generalinis banko direktorius Thomasas Borgenas, o pats bankas prisipažino negalįs net nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta Estijos padalinyje, tačiau įvardijo įspūdingą įtartinių pervedimų sumą – daugiau nei 200 mlrd. eurų.
„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų galimo pinigų plovimo Estijoje byloje. Aš to labai gailiuosi.
Nors nepriklausomos advokatų kontoros atliktas tyrimas parodė, kad aš savo teisinių įsipareigojimų nepažeidžiau, tikiu, jog visiems bus geriausia, jei pasitrauksiu“, – sakė nuo 2013-ųjų bankui vadovavęs T.Borgenas.
„Danske Bank“ pranešime spaudai O.Andersenas teigė, kad bankas šiuo atveju nesugebėjo laikytis savo atsakomybės.
„Tai nuvilia ir yra nepriimtina, todėl atsiprašome visų suinteresuotų šalių – klientų, investuotojų, darbuotojų ir bendrai visuomenės. Pripažįstame, kad mūsų laukia užduotis atsikovojant jų pasitikėjimą.
Norime pabrėžti, kad ši byla neatspindi banko, kuriuo norime būti, įvaizdžio. Labai rimtai žiūrime į kovą su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu. Darome ir darysime viską, kad užtikrintume, jog niekada daugiau neatsidursime tokioje situacijoje“, – pridūrė jis.
Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, „Danske Bank“ ataskaitoje pripažįstama, kad nuo to laiko, kai bankas 2007-aisiais įsigijo konkurentą „Sampo Bank“, Estijoje jis turėjo didelį kiekį ne šalyje gyvenančių klientų, kurių „niekada neturėjome turėti“. Šie klientai, banko žodžiais, „vykdė daugybę sandorių, kurie niekada neturėjo įvykti“.
Danijos bankas taip pat teigė, kad pareigūnams buvo pateikta tik dalis informacijos apie įtartinus sandorius ir klientus, o visa eilė „Danske Bank“ kontrolės ir sistemų trūkumų reiškė, jog banko sistemomis buvo galima pasinaudoti vykdant įtartinus sandorius.
„Danske Bank“ pripažino, kad per šiuos metus buvo ne viena „daugiau ar mažiau rimta“ užuomina apie įtartinus ir galimai kriminalinius sandorius, tačiau bankas „lėtai reagavo į problemas ir nesugebėjo ištaisyti trūkumų“.
Pinigų plovimo skandalas apima 2007-2015 metų laikotarpį, tačiau pats „Danske Bank“ išsamų jo tyrimą pradėjo tik pernai rugsėjį, jam vadovauti pasamdęs buvusį Danijos žvalgybos tarnybos vadovą Jensą Madseną.
Teigiama, kad tyrimo metu buvo analizuojama daugiau kaip 9 mln. elektroninių laiškų, 7 tūkst. dokumentų bei milijonai sandorių.
Tai – vienas didžiausių žinomų pinigų plovimo atvejų Europoje, dėl kurio kriminalinį tyrimą liepą pradėjo ir Estijos generalinė prokuratūra.
„Be galo rimtai vertiname susidariusią situaciją, dėl to ir pradėjome išsamius tyrimus dėl įvykių Estijoje. Manau, kad visiems svarbu, jog tyrimas būtų kuo gilesnis ir išsamesnis, o tokia byla reikalauja daug laiko.
Svarbu, kad būtume kantrūs. Jei tyrimas atskleistų darbuotojų ar vadovų nusižengimus, mes, žinoma, užtikrintume, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų“, – dar prieš tyrimo išvadų pateikimą tikino „Danske Bank“ valdybos pirmininkas.
Tyrimo mastai plėtėsi
Pats vidaus auditas banko Estijos padalinyje buvo pradėtas dar 2013 m. pabaigoje po gauto darbuotojo laiško apie nepakankamą vidaus kontrolę ir procedūrų laikymąsi užtikrinant pinigų plovimo prevenciją. 2014 m. buvo nustatyta, kad vidaus kontrolė nebuvo nepakankama, o 2014–2015 m. uždarytos nerezidentų sąskaitos „Danke Bank“ Estijos padalinyje.
Vėliau skandalo mastas vis augo – JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad „Danske Bank“ viduje atliekamas tyrimas dėl Estijos filialo veiklos buvo išplėstas ir dabar į jį įtrauktos visos operacijos su ne Estijos klientų lėšomis, kurios buvo atliktos nuo 2007 iki 2015 metų.
Kaip anksčiau rašė „Verslo žinios“, nerezidentų Estijos „Danske Bank“ padalinyje transakcijos piką pasiekė 2013 m. – tais metais buvo atlikta per 80 tūkst. transakcijų, kurių apimtis siekė beveik 30 mlrd. JAV dolerių.
„Tai yra išties žadą atimantis kiekis tokiam mažam padaliniui. Neįmanoma, kad tokie kiekiai per jį keliautų nesukeldami įtarimų“, – „Financial Times“ komentavo su tyrimu susijęs asmuo.
Sieja su Rusija
Estijos premjeras Juris Ratasas tuomet pareikalavo, kad su pinigų plovimo afera susiję asmenys būtų nubausti. Jo žodžiais, privalu išsiaiškinti, kurios valstybės institucijos „Danske Bank“ skandalo atveju dirbo neefektyviai arba išvis nesiėmė jokių reikalingų veiksmų.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“, remdamasis nutekintais tyrimų duomenimis, konstatavo, kad per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais. Teigiama, kad ten pinigines operacijas vykdė ir V.Putino vaikystės draugas, žymus Rusijos violončelininkas Sergejus Rolduginas.
Po skandalingų pranešimų šių metų liepos mėnesį „Danske Bank“ akcijos Kopenhagoje atpigo daugiau kaip 5 procentais.
Danijos finansų grupė tuomet skelbė atsisakanti Estijos filialo pelno, susijusio su tarptautiniu pinigų plovimo skandalu, o neseniai bankas sustabdė verslą ir Baltijos šalyse, dalį jo perleisdamas konkurentams.
Tiesa, aukščiausi „Danske Bank“ vadovai tuomet tikino, kad atsitraukimas iš verslo Baltijos šalyse niekaip nesusijęs su skandalu Estijoje.
