Jis dalyvavo parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metu vykusioje konferencijoje, kurioje buvo aptariamos smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvos.
Pasak R.Dargio, dabar situcija Lietuvoje yra visai kitokia negu 2008-aisiais ir krizė gali pasireikšti tik augimo lėtėjimu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas mano, kad verslo sąlygos ir rezultatai labai primena pastarųjų laikų metų laikus Lietuvoje.
„Dabar verslui Lietuvoje - graži vasara“, - tikino R.Krušinskas. Tokį įvertinimą jis pagrindinė grynojo pelningumo rodikliais. 2012 metais pelningumas siekė 3 procentus, o 2016-aisias - net 6 procentus.
Pasak KTU atstovo, didžiausias pelningumas buvo įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų.
Kita vertus, veiklos rezultatai smulkiajame ir vidutiniame versle nėra stabilūs.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Lietuva ir visas pasaulis yra cikliniame pakilime - didėja atlyginimai, auga bendrasis vidaus produktas.
Banko atstovė neabejoja, kad Lietuva turi verslumo geną - pavyko išlaviruoti tarp rytų ir vakarų, pavyko įveikti rkizes.
I.Genytė-Pikčienė mato ir pavojų.
„Patekome į vidutinių pajamų spąstus. Mes išaugome savo verslo modelį ir jis nebeveikia“, - mano banko atstovė.
Ne ką mažiau svarbus darbo jėgos trūkumas.
„Mes jau nebegalime konkuruoti pigia darbo jėga net su kai kuriomis ES valstybėmis. Privalome keisti savo ekonomikos struktūrinį veidą - labiau orientuotis į kokybę, rinktis nišines sritis, skatinti aukštesnės pridėtinės vertės sritis“, - ragino I.Genytė-Pikčienė.
LPK prezidentas R.Dargis metė akmenį ir į bankininkų daržą.
„Lietuvoje dominuoja du bankai, prieiga prie finansų verslui yra sudėtinga. Kaip bankai elgiasi su verslu? Jie teikia tik 60 proc. projektui reikalingos sumos, nors anksčiau buvo 80 proc. Tai bus vienas ekonomikos lėtėjimo elementų“, - perspėjo LPK vadovas.
Pasak jo, apie verslumo skatinimą sunku kalbėti, kai net 70 proc. žmonių verslą laiko blogiu ir juo nepasitiki.
R.Dargis mano, kad tiek Lietuvai, tiek užsienio šalims gresia struktūrinės problemos. Štai net Danijos verslininkai priversti atsisakyti papildomų užsakymų, nes stokoja darbo jėgos.
„Alkoholio pramonei keli pastarieji metai nebuvo lengviausi, tačiau įmonės rezulatai buvo bene geriausi istorijoje“, - kalbėjo Kaune veikiančios alaus daryklos „Volfas Enegelman“ direktorius Marius Horbačauskas.
Jo nuomone, reikia daugiau optimizmo, lankstumo, nuspėti įvykius ir prisitaikyti.
„Esame greitesni, kūrybiškesni, persiorientavome į kitus produktus“, - sėkmės receptu dalijosi M.Horbačauskas.
Kalbėdamas apie įmonės perspektyvas po dešimtmečio jis spėliojo, kad „Volfas Engelman“ daugiau eksportuos produkcijos ir siūlys daugiau nealkoholinių produktų.
„Ar žmonės mažiau vartos alkoholinių gėrimų? Nemanau. Vartotojai dar greičiau persiorietuoja negu verslas“, - svarstė įmonės vadovas.
Optimizmo nestokojo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Mes griauname stereotipus: gimstamumas ir gyventojų skaičius rajone auga, įmonių skaičius pernai padidėjo 6 procentais“, - kalbėjo V.Makūnas. Jo nuomone, tokius rezultatus lėmė ir savivaldybės inicijuoti projektai, gyventojų palankiai įvertinti sumanymai.
Šiuo metu visoje Lietuvoje 75 proc. darbuotojų dirba smulkiose ir vidutinėse įmonėse.
