Ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, problemą spręsti koncentraciją mažinant atgaline data būtų sudėtinga, geriausia išeitis – pasiekti, kad į problemiškas vietoves ateitų naujų konkurentų.
Vyriausybė savo kainų mažinimo ir konkurencijos didinimo plane numato, kad iki 2018 m. lapkričio 1 d. Ūkio ministerija kartu su Konkurencijos taryba turėtų peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją šalies administracijos vienetuose ir pateikti vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo.
Neatmeta galimybės reikalauti parduoti dalį verslo
Pasak S. Malinausko, jau šiuo metu galioja tvarka, kuri Konkurencijos tarybą įpareigoja vertinti koncentraciją ir priiminėti sprendimus dėl prakybos tinklų tolimesnės plėtros, tačiau, turint galvoje, kad didžiausias prekybos tinklas, užimantis 40 proc. rinkos, plečiasi toliau, kyla nemažai klausimų.
„Pavyzdžiui, iš Lietuvos pasitraukus prekybos tinklui „Prisma“, jo prekybos plotus naudoti pradėjo „Maxima“. Klausimų kyla ir dėl koncentracijos vertinant ne tik visą šalies rinką, bet ir regionus, atskirus miestus ar net miestų dalis.
Iki lapkričio pirmos dienos tai ir turi būti įvertinta bei pateikti siūlymai. Svarstoma galimybė paruošti išsamų koncentracijos žemėlapį ir įvardinti jautriausias bei problemiškiausias vietas.
Toliau galimi įvairūs sprendimai. Vienas jų – įstatymais įtvirtinti koncentracijos ribas, kurios toliau nebeleistų vis didesnės rinkos dalies telkti vienose rankose. Taip pat gali būti priimtas sprendimas mažinti maksimalią leistiną užimti rinkos dalį“, – kalba S. Malinauskas.
Premjero patarėjo teigimu, šiuo metu Konkurencijos taryba turi galią drausti plėtrą vietose, kur tai keltų pavojų konkurencijai ir leistų vienas rinkos dalyviui dominuoti, taip pat buvo ne vienas atvejis, kai, nustačius Konkurencijos įstatymo pažeidimus, rinkos dalyviams buvo nurodoma mažinti savo koncentraciją.
S. Malinauskas primena situaciją, kada Konkurencijos taryba Estijos bendrovei „Eesti Meedia“ atsisakė suteikti leidimą vykdyti koncentraciją įsigijus 100 proc. „AllePAL“ akcijų. Tam, kad galėtų įsigyti minėtos bendrovės akcijas, „Eesti Meedia“ turėjo parduoti dalį savo valdomų interneto svetainių nesusijusiai bendrovei.
„Prekybos tinklų situacija kitokia, bet teisinis reguliavimas būtų analogiškas – jei tavo koncentracija per didelė, turi parduoti dalį verslo.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad Vyriausybė mato prekybos tinklus kaip stambius mokesčių mokėtojus ir darbdavius, nėra jokio tikslo dirbtinai varžyti jų darbą, tačiau norime, kad konkurencija rinkoje nebūtų tik simbolinis žodis, o ji iš tiesų garantuotų mažiausios kainos ir geriausios kokybės santykį pirkėjams“, – sako S. Malinauskas.
Geresnė, tačiau sudėtingesnė išeitis – nauji konkurentai
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako nežinantis jokio precedento, kada koncentraciją prekybininkui būtų tekę susimažinti atgaline data, tačiau geriausia išeitis, pasak jo, – naujų konkurentų atėjimas į problemiškus koncentracijos požiūriu regionus.
„Mano žiniomis, tokio precedento nėra buvę. IKI ir RIMI susijungimo atveju viskas buvo paprasčiau – buvo prašoma susijungti, tam buvo iškeltos sąlygos, tačiau jos nebuvo tinkamai įgyvendintos, tad leidimas susijungti nebuvo duotas.
Tačiau atgaline data mažinti koncentraciją procedūra būtų sudėtingesnė. Tos parduotuvės ten juk neatsirado per naktį, visi leidimai buvo duoti, Konkurencijos taryba veikia ne vienerius metus.
Geriausia problemą spręsti pritraukiant naujų konkurentų. Tačiau neatmestina, kad ateityje vienaip ar kitaip plėtra bus ribojama, jei bus nustatyta, kad koncentracija – per didelė“, – svarsto Ž. Mauricas.
Tiesa, pasak ekonomisto, svarbu bus įvertinti ir tai, ar tuose regionuose, kur yra didesnė koncentracija, tikrai didesnis yra ir kainų lygis.
Jau dabar gali kontroliuoti esamą koncentraciją
Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas pažymi, kad koncentracijos kontrolė konkurencijos teisės prasme yra įmonių susijungimų (įsigijimų) kontrolė.
„Ji yra nukreipta į ateitį – siekiama apsaugoti, kad dėl įmonių susijungimų (įsigijimų) nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.
Šiuo metu Konkurencijos tarybai koncentracijų kontrolės srityje yra suteikti keli teisiniai įrankiai, numatantys galimybę sumažinti esamą rinkos koncentraciją“, – pažymi E. Šatas.
Pasak pašnekovo, jei institucija nustato, kad įmonių susijungimas (ar įsigijimas) buvo įgyvendintas negavus Konkurencijos tarybos leidimo, o toks leidimas buvo būtinas, ir nustatoma, kad dėl įvykdyto sandorio buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, institucija gali įpareigoti šalis atkurti iki sandorio buvusią padėtį.
„Jei institucija nustato, kad buvo įgyvendintas įmonių susijungimas (ar įsigijimas), kuriam nebuvo reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas, tačiau dėl įvykdyto sandorio buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, o po sandorio įgyvendinimo praėjo ne daugiau nei 1 metai, Konkurencijos taryba gali įpareigoti šalis atkurti iki sandorio buvusią padėtį.
Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, organinis verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas neribojamas konkurencijos teisės priemonėmis, ribojama tik galimybė įsigyti kitus rinkos dalyvius ar susijungti su jais.
Natūralios plėtros atveju ribojimai gali būti nustatomi, pavyzdžiui, teritorijų planavimo priemonėmis ir taikomi būsimai plėtrai“, – aiškina E. Šatas.
