Kaip trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ direktorius Klaudijus Maniokas, reformos Lietuvai reikalingos kaip oras ir turės didelės įtakos šalies ekonomikos ateičiai, kuri, kaip rodo atliktas tyrimas, turėtų gerėti.
Įvertino pokyčius
„Įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų (EK, EBPO, TVF) pateiktas rekomendacijas Lietuvai“, – tik prasidėjus spaudos konferencijai sakė K.Maniokas.
Jo teigimu, Vyriausybės vykdomų reformų didžiausias santykinis efektas BVP bus pasiektas maždaug 2025-2027 metais, kai reformos lems 2 proc. didesnį BVP lygį arba daugiau nei 1,2 mlrd. eurų didesnį BVP, lyginant su scenarijumi, jei nagrinėjamos reformos nebūtų vykdomos.
Dar vienas teigiamas dalykas, anot K.Manioko, kad 2019-2030 m. reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą, o iki 2025-ųjų bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų. Tai lems iki 1,6 proc. punkto mažesnį nedarbo lygį.
Pranešime buvo teigiama, kad nepaisant to, jog struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, visgi galima prognozuoti, kad iki 2030 metų dėl vykdomų reformų Vyriausybės vartojimo išlaidos bus 300 mln. eurų didesnės.
„Vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos bei švietimo reformos“, – sakė specialistai.
Vertinant atskiras reformas, buvo nustatyta, kad didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma, kuri dėl mokesčių mažinimo palies kiekvieną gyventoją.
Mato šviesią ateitį
Buvo pabrėžta, kad dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo, ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP padidės apie 2,8 proc.
„Natūralu, kad vidutiniu laikotarpiu poveikis pasireikš didžiausias 2025-2026 metais. Bus poveikis ir bendram kapitalo formavimui. Prognozuojame, kad bruto ir neto darbo užmokestis turėtų augti. Svarbiausia, kad 2024-2016 m. turėtų atsigauti ir valdžios pajamos. Jos didės, o nedarbas mažės”, – sakė K.Maniokas.
Taip pat bus matoma ir pensijų reformos įtaka BVP. Po 2025-ųjų ji bus didelė, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose dėl numatyto įtraukimo metodo sukaupti pinigai, o dėl to ženkliai padidės būsimų pensininkų pajamos.
Tikėtina, kad padidės ir Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius.
„Reformos gali duoti dar didesnę naudą, jei bus tinkamai įgyvendinamos“, – pabrėžė K.Maniokas.
Siūlė taikyti mokesčių amnestiją
Vienas garsiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų pasaulyje, austrų profesorius Friedrichas Schneideris sutiko Lietuvai duoti keletą patarimų, kurie galėtų sumažinti šalyje esančios šešėlinės ekonomikos mastą.
„Svarbiausias dalykas – mokesčių amnestija, kad visi galėtų laisvanoriškai deklaruoti ir susitvarkyti mokesčių klausimą.
Įvesti moeksčių amnestiją būtų labai protingas dalykas. Tai geras šansas tokioms įmonėms nutraukti nelegalią veiklą. Jei jie taip nepadarys, vis tiek bus sučiupti ir mokės didelės baudas dėl to“, – sakė profesorius.
Taip pat autras aiškino, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika gali sudaryti apie 15 proc. šalies BVP.
