Iš Londono Lutono oro uosto į Palangą atskridus orlaiviui „Airbus 321“, atlikdami išorinę orlaivio apžiūrą antžeminio aptarnavimo bendrovės specialistai ant fiuzeliažo prie galinių durų pastebėjo apie 10 centimetrų ilgio įbrėžimą.
Toje vietoje iki 2 milimetrų buvo įlinkęs ir orlaivio korpusas.
Nors šitaip pažeistas orlaivis sėkmingai iš Lutono oro uosto atskrido į Palangą, įgulos kapitonas nutarė nerizikuoti ir priėmė sprendimą iškviesti techniką, kad jis įvertintų korpuso pažeidimą.
lrytas.lt šaltinių teigimu, be specialios įrangos nebuvo galima nustatyti, ar metalinis orlaivio korpusas nėra perrėžtas kiaurai.
Iš pradžių skrydis buvo atidėtas vienai valandai. Per tą laiką įgulos kapitonas susisiekė su aviakompanijos atstovais, jiems siuntė pažeidimo nuotraukas ir konsultavosi, kaip elgtis.
Vis tik buvo priimtas sprendimas orlaivio fiuzeliažo pažeidimą įvertinti nuodugniau ir išsikviesti techninę brigadą. Tokią ekspertizę galintis atlikti ir licenciją šiems darbams turintis technikas tuo metu buvo tik Vilniuje.
Nusprendus, kad jam teks skubiai vykti į Palangą, keleiviai buvo informuoti, kad skrydis atidedamas iki 1 valandos nakties.
Oro uosto terminalo laukimo salėje kilo keleivių nepasitenkinimas, kuris kas valandą vis augo. Tarp keleivių buvo nemažai mažamečių vaikų ir net nėščių moterų.
Tvankioje patalpoje įkalinti susierzinę žmonės antžeminio aptarnavimo darbuotojų reikalavo informuoti, dėl kokių priežasčių taip ilgai atidedamas reisas.
Paaiškinimas, kad reisas atidėtas dėl techninių kliūčių, keleivių netenkino. Jie net patys aptarnaujančiam personalui piršo tą vakarą pajūryje buvusio itin vėjuoto oro priežastį.
Atsirado ir aršesnių įkaušusių keleivių, kurie taip agresyviai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad oro uosto apsaugos tarnyba buvo priversta iškviesti policijos pareigūnus, kurie vėliau čia budėjo beveik iki pat skrydžio.
Porą stipriau apgirtusių keleivių pareigūnams teko išsivežti į policijos komisariatą.
Apie 21 valandą keleiviams buvo pasiūlyta išeiti iš oro uosto, tačiau jiems būtų tekę vėl praeiti patikrą. Šaltinių duomenimis, tokia galimybe pasinaudojo apie pusę keleivių.
Tarp keleivių pasklido gandas, kad iš oro uosto išėję keleiviai nebebus įleidžiami ir turės atsisakyti skrydžio. Keletas keleivių naktį išskristi iš karto atsisakė ir sutiko į Londoną skristi kitą dieną.
Vėlai vakare žmonėms buvo pasiūlyta vandens ir sumuštinių, tačiau žmonių pykčio tai nenumalšino. Keleivių kantrybė visiškai išseko, kai jie į orlaivį nebuvo pakviesti ir žadėtą 1 valandą. Orlaivis išskrido tik 2 valandą 12 minučių.
Paaiškėjo, kad per valandą lėktuvo pažeidimą žadėjęs įvertinti technikas užtruko kiek daugiau nei dvi valandas.
Su registracijai skirtu laiku beveik 10 valandų oro uoste praleidę keleiviai neslėpė pasipiktinimo, kad jiems nebuvo suteikiama išsami informacija.
Tačiau antžeminio aptaranavimo paslaugas Palangos oro uoste teikiančios „Orlaivių aptarnavimo agentūros“ teigimu, nurodyta techninė priežastis yra pakankamas paaiškinimas keleiviams.
Ketvirtadienį po pietų išplatintame „Wizz Air“ oro bendrovės pranešime skrydžio užlaikymo priežastis buvo paaiškinta gerokai šykščiau.
„Orlaivis vėliau nei numatytu laiku išskrido todėl, kad turėjo būti atlikta papildoma techninė orlaivio apžiūra dėl žalos, padarytos antžeminių operacijų metu.
Keleiviai buvo informuoti apie savo teises, jiems buvo pasiūlyta skrydžio alternatyva, visiškas pinigų grąžinimas, arba 120 proc. sumokėtos sumos sugrąžinimas į jų „Wizz Air“ sąskaitas.
„Wizz Air“ nuoširdžiai atsiprašo visų nepatogumus dėl vėlavimo patyrusių keleivių, tačiau kartu norime priminti, kad keleivių, įgulos ir orlaivių saugumas visada išlieka mūsų prioritetu“, – teigiama „Wizz Air“ oro bendrovės pranešime.
Pasak skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ atstovės Vilmos Vaitiekūnaitės, keleivių teisės buvo neužtikrintos.
„Apie keleivių teises informuota per vėlai ir klaidingai, laiku nesuteikta nei informacija nei pagalba: neužtikrintas vandens ir maisto aprūpinimas, klaidinanti informacija apie išėjimą iš oro uosto ir grįžimą į jį prieš skrydį (keleiviai informuoti, kad palikę oro uostą, nebegalės sugrįžti).
Taip pat klaidinanti informacija apie kompensacijos formą ir dydį: vidiniai avialinijų kuponai nėra ir negali būti laikomi kompensacija už skrydžio sutrikdymą.
Reglamentas aiškiai numato piniginę kompensaciją iki 600 EUR priklausomai nuo skrydžio atstumo (šiuo atveju 250 EUR). Raginame keleivius nesileisti kvailinamiems ir reikalauti to, kas jiems teisėtai priklauso – piniginių kompensacijų, o ne vidinių avialinijų kuponų“, – sakė V.Vaitiekūnaitė.
