Bendrame audite dalyvavusios šalys gerai perkėlė direktyvų tikslus į nacionalinę teisę, siekiant atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų.
Pavyzdžiui, daugumoje šalių buvo numatyta atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų ar sutaupyti atitinkamą kiekį energijos, parengtos finansinės priemonės ir numatytas finansavimas, taip pat nustatyti reikalavimai beveik nulinės energijos pastatams ir tai, kad visi viešieji pastatai privalo turėti paskelbtus energinio naudingumo sertifikatus.
Vis dėlto šios direktyvos įgyvendinimas lieka iššūkiu. Atlikus auditą nustatyta, kad finansavimas pastatų atnaujinimui nebuvo užtikrintas, o finansinių priemonių įtaka pastatų atnaujinimui iš viso nebuvo analizuota.
Atlikus auditą paaiškėjo, kad priežiūrą atliekančios institucijos retai tikrindavo energijos vartojimo efektyvumo sertifikatų kokybę ir tinkamą jų paskelbimą, o kai kuriais atvejais šie veiksmai apskritai nebuvo atliekami.
Daugiau nei pusė audite dalyvavusių šalių vis dar stengiasi pasiekti 3 proc. energijos taupymo tikslą.
Pasak AAI, tikslas nėra pasiektas daugiausia dėl netinkamo planavimo stokos ir priemonių neįgyvendinimo. Skaičiuojama, kad apie trečdalis ES pastatų yra senesni nei 50 metų, bet kasmet atnaujinama tik 0,4-1,2 proc. jų.
Viešojo sektoriaus užimami pastatai sudaro apie 10-12 proc. visų ES pastatų.
Atlikusios auditą AAI rekomendavo pagerinti energijos vartojimo efektyvumo programų planavimą ir parengimą, užtikrinti efektyvų įgyvendinimą bei visapusę priežiūrą ir kontrolę.
AAI pabrėžė poreikį gerinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių finansavimą, suteikiant daugiau informacijos viešosioms įstaigoms apie finansinių priemonių panaudojimo galimybes, atnaujinant pastatus ir siekiant energijos vartojimo efektyvumo.
Lietuva, siekdama didinti konkurencingumą ir įgyvendindama ES reikalavimus bei prisidėdama prie bendro ES tikslo iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą 20 proc., 2014-2020 metais numatė sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos.
Šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“ parodė, kad šis tikslas gali būti nepasiektas.
Siekiant, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatyti tikslai būtų pasiekti laiku, reikalinga nuolatinė energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir efektyvesnių bei papildomų priemonių veikimas.
Eleonora Budzinauskienė
