Ž.Šilėnas mano, kad svarbus klausimas yra, ar valstybės valdomomis įmonėmis yra daromas verslas, ar politika.
„Jeigu anksčiau ėjome į Vakarus, tai dabar mes iš jų pareiname. Valdžia daro ne tai, ką reikia, ir ne taip, kaip reikia. Problema, kad dalis politikų nesupranta reikalavimų įrodyti, kad kiekvienas kišimasis į verslą turi daryti gerovę. Kuomet įstatyme parašyta vienaip, o praktikai mano kitaip, išeina disonansas. Yra politikų, kurie nori sukti autoritarizmo keliu“, – antradienį surengtoje konferencijoje sakė Ž. Šilėnas.
Pasak Ž.Šilėno, autotransporto ir technikos nuoma yra dažniausiai pasitaikančios savivaldybės įmonių veiklos sritys.
„Jeigu keleivių vežimas traukiniais yra svarbi valstybės funkcija, kurią būtina užtikrinti, tai tegul „Lietuvos geležinkeliai“, kurie vykdo šią veiklą nuostolingai, gauna finansavimą iš biudžeto. Dabartinis modelis, kai keleivių pervežimo veikla finansuojama iš krovinių ir infrastruktūros, yra blogas pavyzdys“, – sakė Ž.Šilėnas.
Pasak Laisvosios rinkos instituto prezidento, būsimoms įmonėms reikia labai kompleksiško ir gilaus vertinimo, kokias pasekmes jos turės konkurencijai. Tuo tarpu esamas įmones esą reikia parduoti.
„Esamas įmones reikia skaidyti ir parduoti. Jei tai yra socialines ar strategines funkcijas atliekančios įmonės, tuomet puiku, bet jei vykdo komercinę veiklą – parduokime jas. Didžiausias pokytis turi būti galvose, kad valstybė negali šiaip sau kištis į žmonių gyvenimą. Ji turi įrodyti, kad nuo to jiems bus geriau. Pas mus to dabar nėra“, – teigė Ž.Šilėnas.
Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius teigė, kad kol kas nežinoma, kokią naudą valstybei kuria viešojo sektoriaus įmonės ir įstaigos.
„Turime atsakyti, kokios mes naudos norime iš šių įmonių. Mes visi kalbame, kad yra tam tikras nepasitikėjimas jomis. Taip yra todėl, kad valdžios rankose yra labai didelė galia. Valstybė vykdo politiką, priežiūrą ir kontrolę, turi finansinių išteklių paremti savo įmones. Privatus sektorius čia pralošia, todėl atsiranda nepasitikėjimas“, – sakė J.Lukošius.
ELTA primena, kad antradienį vyko Konkurencijos tarybos organizuojama diskusija „Valstybė versle: kur ir kaip brėžiame ribą?“, kur pristatyta dabartinė valstybės dalyvavimo versle situacija, tarptautinių organizacijų rekomendacijos ir įvairių įmonių patirtys.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktus įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama daryti tiesioginį poveikį prekių ir paslaugų kainų mažinimui.
Pristatydama pakeitimų projektą, D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė tikino, kad Prezidentūra siekia, jog verslas negalėtų išvengti atsakomybės, bei nori įvesti saugiklius, kurie leistų dar teisės aktų rengimo stadijoje aptikti konkurenciją ribojančias nuostatas.
Siūloma baudų už konkurencijos pažeidimus dydžius susieti su pajamomis, nustatyti, kad baudos būtų sumokamos iš karto, padidinti baudas už netikslią reklamą bei numatyti privalomą poveikio konkurencijai vertinimą teisėkūros procese.
