„Mums būtina užsitikrinti SGD tiekimą ateityje dėl to, kad būtume energetiškai saugūs, turėtume prieigą prie tarptautinių rinkų ir nepermokėtume už dujas", - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, trečiadienį su Seimo Ekonomikos ir Energetikos komisijų nariais lankęsis SGD terminale.
Tuo metu naftos ir SGD operatorė „Klaipėdos nafta" skaičiuoja, kad nuo 2014 metų, kai Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų. Tai reiškia, kad galimai kiekvieno gyventojo kišenėje per 3,5 metų liko po 37 eurus, o keturių asmenų šeimose - po 148 eurus.
„Klaipėdos naftos" analitikų skaičiavimai, pagal įmonės pranešimą, grįsti prielaida, kiek gyventojai būtų sumokėję už dujas, jei iki šiol galiotų 2014 metų gamtinių dujų kainos, buvusios iki „Independence" atidarymo. Skaičiuojant remtasi prielaida, kad gyventojai per 3,5 metų kasmet dujų suvartojo tiek pat, kiek numatoma suvartoti 2018 metais.
Teigiama, kad gamtinių dujų kainos gyventojams, kurie jas naudoja maistui gaminti, nuo terminalo atidarymo iki šių metų sumažėjo 0,18 euro (2014 metų pirmą pusmetį kaina siekė 0,77 euro už kubinį metrą, 2018 metais - 0,59 euro už kubinį metrą).
Tiems, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, kainos smuko 0,15 euro (2014 metais pirmą pusmetį kaina buvo 0,54 euro už kubinį metrą, 2018 metais - 0,39 euro už kubinį metrą), skaičiuoja „Klaipėdos nafta".
„Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Mindaugas Jusius pažymi, kad dujos lietuviams prieš ketverius metus atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki SGD terminalo atidarymo 2014 metų gruodį Lietuva galėjo jų įsigyti tik iš vieno tiekėjo - Rusijos koncerno „Gazprom" - ir už jas mokėjo brangiausiai Europoje.
„Pavyzdžiui, 2014 metų pirmąjį pusmetį vidutinė importo kaina Lietuvai buvo 29,84 euro už megavatvalandę (MWh), kai tuo pačiu metu Didžiosios Britanijos NBP biržoje vidutinė jų kaina buvo 24,07 euro už MWh", - teigiama pranešime.
Pasak M. Jusiaus, neteisinga sakyti, kad Lietuvoje dujos atpigo tik todėl, kad jų kaina krito visame pasaulyje.
„Tai netiesa. Jeigu kainos sumažėjimą būtų lėmusi tik pasaulinė tendencija, kaina visur turėjo mažėti panašiai. Bet taip nėra. Didžiosios Britanijos NBP biržoje dujų kaina, palyginti su buvusia prieš ketverius metus, sumažėjo 15 proc., o Lietuvoje ji smuko dvigubai stipriau - net 31 proc.", - aiškina M. Jusius.
Sprendžiant dėl SGD laivo-saugyklos pirkimo ir išlaikymo iki 2024 metų kaštų mažinimo, Energetikos ministerija rengia reikiamų teisės aktų pakeitimus, kurie bus teikiami svarstyti Seimui šioje rudens sesijoje.
Atsižvelgdama į nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas, Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija rugpjūtį pritarė sprendimui įsigyti SGD laivą-saugyklą 2024 metais.
Kaip parodė tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Poyry Management Consulting" atlikta studija, SGD terminalas ir dabar, ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks vienintelis ir pagrindinis Lietuvos rankose esantis dujų kainų spaudimo instrumentas.
Konsultantų vertinimu, neužtikrinus ilgalaikio SGD tiekimo importo, nebus užtikrintas pakankamas konkurencinis spaudimas rusiškų dujų kainai. Atsisakius SGD terminalo, ekspertų vertinimu, „Gazprom" rusiškų dujų importo kainas galėtų padidinti iki 20 proc., kas reikštų iki 160 mln. eurų permoką kasmet, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.
Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį SGD tiekimą ir kartu jau dabar sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, sprendimai dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki 2018 metų pabaigos. Toks pat tikslas numatytas ir Seimo vasarą patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Kornelija Mykolaitytė
