Jei rytoj – krizė. Kiek kentės darbuotojai?

2018 m. lapkričio 8 d. 09:21
Ekonominio sunkmečio daužomai įmonei besąlygiškai liks ištikimi du dirbantieji iš dešimties, o kiek daugiau nei septyni procentai paliks laivą vos pajutę, kad padėtis suprastėjo. Tokius apklausos duomenis pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
Daugiau nuotraukų (1)
„Viešojoje erdvėje vis daugėja prognozių, kad netrukus ir vėl susidursime su nauja ekonomine krize. Vieni ekspertai sunkmečio užuomazgas įžvelgia jau dabar, kiti ekonominių problemų laukia po metų-dvejų, bet veik visi sutaria, kad krizė bus. Kaupiantis debesims kol kas dar giedroje ekonomikos padangėje apie galimas problemas susimąsto ir Lietuvos dirbantieji.
Ypač tie, kas savo kailiu jau patyrė 2008 m. ekonominio sunkmečio pasekmes. Vėluojantys atsiskaitymai, įmonių bankrotai, nykstančios darbo vietos, mažinami atlyginimai, kaip rodo CVMarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo per 1200 respondentų, vis dar gyvi dirbančiųjų atmintyje,“ – sako portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Kantrybės turi
„Lietuvos įmonių darbuotojų klausėme, ko jie imtųsi, jei jų darbovietė susidurtų su sunkumais ir būtų priversta perpus sumažinti iki tol buvusius padorius atlyginimus. Žinoma, turint mintyje, kad darbuotoją visiškai tenkina darbovietės kolektyvas ir vadovybė.“
Kaip paaiškėjo, tik 7,4 proc. darbuotojų, prasidėjus problemoms įmonėje, linkę būtų iškart rašyti prašymą išeiti iš darbo. Likę parodė didesnį lojalumą savo darbovietei. Daugiausiai, net kone 40 proc. pareiškė, kad už pusę ankstesnės algos sutiktų dirbti 2-3 mėnesius, 23,1 proc. sutiko padirbėti tik mėnesį,dar 10,5 proc. atrastų savyje jėgų už pusę kainos atiduoti darbovietei 4-6 savo gyvenimo mėnesius, o 19,2 proc. sutiktų dirbti tiek, kiek reikės, kad įmonės veikla normalizuotųsi.
Kas pasikeitė nuo 2013-ujų?
„Panašų tyrimą portalas CVMarket.lt jau vykdė pusiaukelėje tarp 2008 m. krizės ir 2018-ųjų, – sako R.Tatarėlytė, – 2013 metais sunkmečio dvelksmas jautėsi kur kas stipriau, atlyginimų lygis įmonėse buvo palyginti žemas, tad ketinančių palikti darbovietę iškart po algos apkarpymo būta 3 proc. daugiau, o dirbsiančių, kiek reikės, suskaičiavome 4 proc. mažiau.
Akivaizdu, kad dėl didesnės dabartinių dirbančiųjų kantrybės kaltos ir didesnės gyventojų pajamos, ir atsargesnis skolinimasis, ir, galima numanyti, ankstesnės krizės patirtis. Ne vienas darbuotojas tuomet įsitikino, kad palikus darbovietę per ekonominį sunkmetį kito – ir dar geriau apmokamo – darbo rasti dažnokai nepavyksta.
Iš kitos pusės, tai, kad procentinis skirtumas vis dėlto palyginti nedidelis, o sutinkančių už pusę atlyginimo dirbti 4-6 mėn. šiemet vos ne dvigubai mažiau nei prieš penkmetį, rodo ir drąsesnį, labiau pasitikintį, darbuotojų elgesį darbo rinkoje. Ypač jeigu įgyta profesija iš paklausesnių tarpo, o pats darbuotojas jaunesnio amžiaus. Kaip parodė apklausa, sutinkančių 4 mėnesius ir ilgiau darbuotis už pusę atlyginimo daugiau tarp vyresnių nei trisdešimties metų darbuotojų.
Krizė^InstantEkonomika
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.