Po gąsdinimų dėl artėjančios krizės – raminimas: didės atlyginimai, mažės emigracija

Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.

Pasak ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5 procento, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5 procento. Tačiau tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5 proc. siekęs augimas šiemet nesieks 2 procentų bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, − komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vis tik „ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6 procentų“, − sako N. Mačiulis.

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo. Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės. Pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu.

Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, N.Mačiulis pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, − komentuoja ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas sulėtės iki 3 procentų, ir tam įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų. Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 metais jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0 ir 4,0 procento.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7 proc., o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

„Atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, − reziumuoja N. Mačiulis.

Ko tikėtis iš ekonomikos Lietuvoje artimiausius dvejus metus, bandė spėti ir ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tendencija, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga gerokai sparčiau nei darbo našumas, nesikeičia jau ne vieneri metai. Tai silpnina įmonių konkurencingumą. Be to, pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis.

Nemažas ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, krepšelis. Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma – tai reiškia, kad daug namų ūkių palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams sėkmingiau išgyventi.

„Kai esi pasiruošęs sunkiai dienai, daug drąsiau jautiesi priimdamas ilgalaikius sprendimus. JAV taupymo norma – 6 , euro zonoje – 12 proc., o Lietuvoje namų ūkiai, galima sakyti, nieko nesutaupo. Taupome mažiau nei latviai ir estai, kurių ekonominė struktūra panaši. Tai – vienas pagrindinių patarimų, kaip lengviau išgyventi ekonominius svyravimus“, – teigė T.Povilauskas.

SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procento.

Ekonomistas Robertas Bergqvistas atkreipė dėmesį, kad apskritai pasaulio ekonomika, nors jos ciklas jau perlipęs piką, artimiausius 2-2,5 metų ir toliau kils.

Tačiau, jo teigimu, kad galėtume kalbėti apie tikėtiną nuosmukį, pirmiausia turime sutarti, ką laikyti smukimu. Mat jei 2,5 proc. ūkio augimas laikomas normaliu, sulėtėjimas iki 1,5 proc. ar netgi procento nėra dramatiški skaičiai. Galiausiai, tai tebėra augimas.

„Be kita ko, nuosmukius taip pat reikia vertinti – jie padeda sukurti balansą“, – sakė R.Bergqvistas.