Tiesa, anot jo, šįkart krizė gali pasireikšti ne per finansų institucijas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau įtakos jai gali turėti pasaulyje vykstantys dalykai, tokie kaip prekybos karai tarp JAV ir Kinijos, akcijų kursų pervertimas ar Pietryčių Azijos skolos.
„Gali būti, kad nuo jos apsisaugoti visiškai mums nepavyks“, – trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, kalbant apie 2008-aisiais Lietuvą užklupusią krizę, ją buvo galima numatyti jau 2006-ųjų pradžioje. Pasak jo, būtent tada pradėjo formuotis primieji krizės požymiai. Jie daugiausiai pasireiškė per euforinius lūkesčius nekilnojamojo turto (NT) rinkoje prieš pat įvedant eurą.
„Ši euforija lėmė, kad NT paklausa tapo ažiotažine ir šitame žaidime dalyvavo visos pusės, tiek NT bendrovės, tiek bankai, išduodantys kreditus, tiek pati valstybė“, – kalbėjo G.Nausėda ir pridūrė, kad tokioje ydingoje sistemoje tada kažkas turėjo pralaužti ledus, o tai galėjo būti Lietuvos bankas.
Tačiau bankas, anot ekonomisto, reikiamu metu nesiėmė veiksmų, nes atsakingo skolinimosi gairės buvo įvestos tik po kelerių metų.
„Tiesa, galbūt tai suveiks ateityje“, – sakė jis.
Ar padarytos išvados iš tuometinės krizės?
„Manau, galima sakyti taip, tačiau kita krizė gali turėti šiek tiek kitą pobūdį ir būti susijusi ne tiek su finansų institucijomis JAV, o gali kilti dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertimo momentų, Pietryčių Azijos kolų.
Gali būti, kad visiškai nepavyks nuo jos apsisaugoti. Bet kuriuo atveju, krizės pasekmės ateitų į mūsų sektorių ir šiuo atveju finansinis sektorius būtų geriau valdomas ir pasiruošęs, nors ir su mažesniais rezervais“, – kalbėjo G.Nausėda.
Nerimą jam kelia ir valstybės rezervas.
„2019 m. biudžeto įstatymo plane yra numatyta, kad rezervas bus 1,5 mlrd. eurų, bet tai optimistinė prognozė. Jeigu kiltų panašaus masto krizė, kaip 2008 m., mums tokiems smūgiams amortizuoti reikėtų 4 mlrd. eurų.
Turbūt ir tokiu atveju reikia konstatuoti, kad tai geriau negu nieko, bet šiandien mes, net ir eidami teisinga linkme, einame per mažais žingsniais ir nesame sukaupę efektyvių rezervų krizėms amortizuoti“, – kalbėjo ekonomistas.