Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos.
Naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 metų sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, ir dėl to iš esmės apribojamos valstybės galimybės spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2019 m. valstybės biudžete neatskleidžiama dalis aiškiai prognozuojamų išlaidų t. y. išmokos vaikams, įmokos į ES biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus.
Šias išlaidas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų, suteikiant teisę priimti sprendimus Finansų ministerijai.
Pažymėtina, kad toks visų valstybės išlaidų neatskleidimas biudžete neatitinka konstitucinei biudžeto doktrinai, nes sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.
Dėl šių esminių priežasčių komitetas nepritarė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715.
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nėra sprendžiamos Valstybės kontrolės identifikuotos socialinės ir sveikatos apsaugos sisteminės problemos, komitetas taip pat nepritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymų projektams.
