Atskleidė gąsdinančią realybę: dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta tūkstančiai

Dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta virš 3000 lietuvių, o alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 350 mln. eurų, – pirmadienį tokius duomenis, ištyrus 2015-2016 m. alkoholio vartojimo keliamą žalą, pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto vadovas docentas Mindaugas Štelemėkas.

Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 19, 2018, 11:31 AM, atnaujinta Nov 19, 2018, 11:38 AM

„Buvo atlikta būtent tų metų analizė. Šis tyrimas nėra apie alkoholio politikos vertinimą ir stebėjimą, mes tiriame įvairius su alkoholio žala susijusius komponentus.

Vienas svarbiausių mūsų tyrimo aspektų – sužinoti, kiek mirčių šalyje įvyko dėl alkoholio vartojimo“, – tyrimą pristatė jis.

Tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas galėjo lemti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams. Dėl alkoholio žalos vyrų mirtys sudarė 81 proc. visų alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių.

„Tai – apie 3120 mirčių kasmet, kurios yra siejamos su alkoholio vartojimu. Dažniausiai tai būna onkologinės ligos, kepenų cirozė ir t.t.

Tai pat išorinės mirtys (virš 1000 mirčių kasmet), pavyzdžiui, savižudybės, sušalimai, nukritimai“, – vardijo M.Štelemėkas.

Tyrime skelbiama, kad alkoholio vartojimas kasmet sąlygojo 32 tūkst. prarastų potencialaus gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių.

Minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis.

Nusikalstamų veikų, kurių įvykdymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst., 2016 m. ― 7,7 tūkst. Tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. nuo visų nusikalstamų veikų.

Didžiausia nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų proporcija yra tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias nusikalstamas veikas.

Kaip teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, šešis iš dešimties smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai, o devyni iš dešimties globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose. Kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.

Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 350 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.