Bankų atstovas po S. Jakeliūno pasisakymo sulaukė ypač svarbių skambučių

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad vienas iš dviejų Lietuvoje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – dėl per didelės koncentracijos galėtų būti parduotas.

 Pasak M.Zalatoriaus, po S.Jakeliūno pasisakymų apie bankų pardavimą jis jau sulaukė sunerimusių investuotojų skambučių.   
 Pasak M.Zalatoriaus, po S.Jakeliūno pasisakymų apie bankų pardavimą jis jau sulaukė sunerimusių investuotojų skambučių.   
 Pasak M.Zalatoriaus, po S.Jakeliūno pasisakymų apie bankų pardavimą jis jau sulaukė sunerimusių investuotojų skambučių.   <br> V.Balkūno nuotr. 
 Pasak M.Zalatoriaus, po S.Jakeliūno pasisakymų apie bankų pardavimą jis jau sulaukė sunerimusių investuotojų skambučių.   <br> V.Balkūno nuotr. 
S.Jakeliūnas pareiškė, kad vienas iš dviejų Lietuvoje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – dėl per didelės koncentracijos galėtų būti parduotas.<br> D.Umbraso nuotr. 
S.Jakeliūnas pareiškė, kad vienas iš dviejų Lietuvoje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – dėl per didelės koncentracijos galėtų būti parduotas.<br> D.Umbraso nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

LRT.lt

Nov 28, 2018, 5:54 PM, atnaujinta Nov 28, 2018, 6:06 PM

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sako po tokių parlamentaro pasisakymų sulaukęs 3 skambučių iš potencialių investuotojų.

„Šiandien sulaukiau trijų skambučių iš investuotojų, kurie dairėsi į Lietuvos rinką. Jie klausė, kas gi čia pas jus vyksta su tokiais pareiškimais? Iš jų dvi – finansinių technologijų bendrovės“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo Bankų asociacijos prezidentas M. Zalatorius.

Pasak jo, investuotojams ir finansinei bendruomenei siunčiamas labai keistas signalas.

Trečiadienį, po Biudžeto ir finansų komiteto parlamentinio tyrimo posėdžio S. Jakeliūnas kalbėjo, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija.

„Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – BNS teigė jis.

„Toks pasisakymas prieštarauja tiek laisvos rinkos, tiek demokratinės visuomenės, tiek bendrai mums visiškai suvokiamiems pagrindams“, – pabrėžė M. Zalatorius. Jis ramino bankų klientus, kad jie dirba „puikiai, užtikrintai ir stabiliai. Ir niekas nieko parduoti nesiruošia“. Kad situacija stabili, tikino ir Lietuvos banko atstovas.

„Manau, kad mūsų visuomenė pakankamai rami ir ji ramiai išklausys dar vieną nuomonę. Šiuo metu tikrai nėra pagrindo kažkokiai panikai“, – akcentavo Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Jis priminė, kad sprendimo dėl vieno ar kito banko pardavimo politikai priimti negali.

„Sprendimas parduoti vieną ar kitą objektą yra priimamas to objekto savininko. Tai yra civiliniai santykiai ir sprendimas pakeisti akcininką be abejo turėtų būti komercinis. Tad man būtų sudėtinga įsivaizduoti, kaip tą pasiūlymą galima būtų įgyvendinti praktiškai“, – aiškino S. Krėpšta.

Pasak Bankų asociacijos prezidento, tokiais pareiškimais Lietuvai neabejotinai daroma žala. Jis laidos „Laba diena, Lietuva“ eteryje kalbėjo pats 23 metus dirbęs investicijų paieškų srityje ir todėl žino, kad tokio pobūdžio politikų pasisakymai nieko gero nereiškia. Ypač, kai vyriausybė, Lietuvos bankas – keliauja po pasaulį ieškodami naujų investuotojų.

„Labai blogas signalas, kad tokio aukšto rango politikas gali leisti sau šitaip kalbėti“, – sakė jis.

Parengė Ineta Nedveckė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.