lrytas.lt žurnalistai turėjo išskirtinę progą apsilankyti bendrovės laboratorijoje ir patys išbandyti naujausius produktus. Tiesa, kad tai taptų įmanoma, keliauti reikėjo iki Belgijos sostinės Briuselio.
Gėrimai keliauja vamzdžiais
Į Briuselį atskridome anksti ryte. Įsėdę į taksi iki laboratorijos, esančios miesto pakraštyje, važiavome apie 30 kilometrų. Netrukus prieš akis iškilo didelis stiklinis pastatas, ant kurio, kaip ir priklauso, dideliame raudoname fone jau švietė vieno žinomiausių pasaulyje gėrimų vardas – „Coca Cola“.
Pirmas įspūdis įėjus į vidų – tarsi įprasto biuro. Skirtumas tik tas, kad foje pristatyta šaldytuvų su gazuotais gėrimais, kuriais galima vaišintis nemokamai.
Tiesa, pakėlus galvą aukštyn, pastebėjome permatomus vamzdžius, kurie driekėsi palei lubas ir priminė didžiausiuose siuntų paskirstymo padaliniuose esančias greitų siuntų perdavimo sistemas. Vienam iš darbuotojų iš specialaus aparato paėmus buteliuką gazuoto gėrimo, netrukus vamzdžių sistema atkeliavo kitas buteliukas ir „įkrito“ į seniau buvusio vietą. Sakykite, ką norite, bet biuruose vamzdžiais keliaujanti „Coca Cola“ nėra labai įprastas vaizdas.
Pakilus į antrą aukštą, mus pasitiko bendrovės atstovai, o po trumpos įžangos apie įmonę, jau vedėsi į kambarį, kuriame buvo galybė ant lentynų sukrautų įvairiausių gėrimų buteliukų, skirtų pristatyti produkciją.
Keliolika rūšių visiems gerai žinomos „Fantos“, „Sprite“ su mėtomis, spanguolėmis, jau nekalbant apie pačią „Coca Colą“. Ji čia ir su cinamonu, imbieru, citrina, vyšniomis, be cukraus ir dar daug kitų, kurių lentynose Lietuvoje niekada nebuvome matę ar ragavę.
Prasitarė, kodėl neatveža į Lietuvą
Viena iš mus lydėjusių įmonės darbuotojų pasakojo, kad tikrai nėra taip, jog visi bendrovės gaminami gėrimai po pasaulį kiekvienai šaliai keliauja esant tokio paties skonio ar rūšies.
„Aš esu belgė, tačiau mano skonis skiriasi nuo, pavyzdžiui, estų“, – linktelėdama kolegei iš Estijos pasakojo moteris. Pasak jos, tai normalu, nes žmonės pasaulyje yra skirtingi ir jie mėgsta skirtingus dalykus.
„Mes savo klientų iš skirtingų šalių klausiame skirtingų klausimų: ką jūs vakar gėrėte, kada tai vyko, ką tada veikėte, kodėl gėrėte vieną ar kitą gėrimą. Žmonės šiandien nebegeria tik dėl to, kad yra ištroškę, jie mėgaujasi gėrimu, nes jį mėgsta“, – sakė darbuotoja.
Kaip pavyzdį ji pateikė Japonijos rinką. Moteris pasakojo, kad kompanija kurį laiką bandė į šios šalies rinką įvesti „Coca Cola“ gėrimą ir tam telkė dideles reklamos pajėgas, tačiau tai nepasiteisino.
„Užduodant visus auksčiau išvardintus klausimus, mes supratome, kad japonai labiau mėgsta kavą, arbatą ir vandenį. Tada mes jiems pasiūlėme daugiau kavos ir arbatos produktų. Po kelerių metų vienas iš šaltos kavos gėrimų Japonijoje buvo daug populiaresnis nei „Coca Cola“, – sakė ji.
Bendrovės klientų inovacijos centro direktorė Nathalie N.Matterne užsiminė, kad nauji skoniai šalims pristatomi yra tik tada, kai tam yra paklausa.
„Jei mes matysime, kad yra paklausa ir produktai bus gerai perkami, tolimesni veiksmai jau priklauso nuo pačios šalies sprendimo. Nėra taip, kad mes kažkur Atlantoje nusprendžiame, ką gers lietuviai. Tai visada sprendžia pati rinka, šiuo atveju, Lietuvos“, – sakė ji ir aiškino, kad naujo produkto įvedimas į rinką visada kainuoja nemažus pinigus.
„Visada įsitikiname, kad naujo produkto įvedimas bus tobulas. Jei, tarkime, negalime pakankamai pinigų skirti naujo produkto reklamai, mes jo į rinką ir nevedame“, – sakė N.Matterne.
Įsileido į laboratoriją
Aprengti specialia apranga ir kruopščiai dezinfekavę rankas įėjome į laboratoriją. Joje mus pasitiko jos vadovas. Nieko nelaukęs vyras išsitraukė du oranžinės spalvos gėrimo, panašaus į „Fantą“, buteliukus.
„Kadangi jau žinote, kad nuo šalies, kurioje parduodamas produktas, priklauso ir gėrimas bei jos skonis, siūlau paragauti šiuos du gėrimus ir pasakyti, kuo jie skiriasi“, – liepė jis mums.
Vizualiai, kaip galima matyti, gėrimai skyrėsi savo spalva. Vienas buvo ryškiai oranžinis, o kitas – panašesnis į geltoną.
Paragavę abiejų kolegos pradėjo vardinti skirtumus. „Ryškesniojo skonis sodresnis, jis saldesnis“, – sakė vienas.
„O geltonasis turi mažiau skonio“, – aiškino kitas. Tiesa, mums skoniai pasirodė identiški.
„Iš tiesų, skoniai ir yra identiški“, – juokdamasis sakė laboratorijos vadovas ir aiškino, kad kartais vizualinis vaizdas labai trukdo objektyviai įvertinti situaciją. Tam laboratorijoje ir buvo sukurti specialūs stalčiai, apšviesti raudona šviesa, kuri vizualiai naikina gėrimo buteliuke spalvą. Pasak vadovo, taip lengviau eliminuoti vaizdo įtaką skoniui.
Deja, fotografuoti kitus aparatus ir techniką laboratorijoje, kurioje pagal tam tikrą receptą yra maišomi gėrimai, nebuvo leidžiama, o ir išsamaus pasakojimo kiek pritrūko.
Vadovas tik užsiminė, kad čia stovi tokia technika, kokios pasaulyje yra tik keli vienetai. Gamybinėse patalpose buvo galima matyti galybę tuščių buteliukų, skirtų gėrimams, oranžinių kamštukų ir dar nesuklijuotų „Fantos“ etikečių.
Vyras pasakojo, kad šioje laboratorijoje dirba apie 10 žmonių, o naujo produkto sukūrimas kainuoja nuo 10 iki 50 tūkst. eurų, kuris galima būti testuojamas nuo keletos iki keliolikos mėnesių.
