Per pastaruosius trejus metus Frankfurte įsikūrusi institucija bandė išvengti katastrofiškos defliacijos grėsmės, kai mažėja kainos ir aktyvumas. ECB pirko 2,6 trln. eurų (3 trln. JAV dolerių) vertės vyriausybių ir įmonių obligacijų.
Politikai teigia, kad programa paskatino augimą, padėjo sukurti milijonus darbo vietų ir priartino infliaciją prie 2 proc. tikslo.
Kainų augimas euro zonoje sulėtėjo nuo 2,2 proc. spalį iki 2 proc. praėjusį mėnesį. Tačiau „grynoji“ infliacija, skaičiuojama neįtraukiant nepastovių maisto ir energijos kainų, išlieka vangi ir laikosi ties 1 procentu.
Be to, euro zona susiduria su virtinėmis grėsmių. Italija vis dar ginčijasi su Briuseliu dėl savo planų kitąmet padidinti biudžeto deficitą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėjo pažadėti papildomas išlaidas, nes reikėjo atsižvelgti į „geltonųjų liemenių“ protestuotojų reikalavimus.
Grėsmė, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES kovą be sutarties, Londone šią savaitę sukėlė parlamentinę sumaištį.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos prekybos konfrontacija su Kinija pakenkė ir euro zonai, nors dabar susitarta dėl prekybos karo paliaubų. Tačiau lėtėjanti pasaulio ekonomika gali lemti tai, kad euro zona bus nepasirengusi kitam nuosmukiui.
