Gal tik vienintelis nepatogumas yra tai, kad tokiu atveju parlamentarams tektų dar kartą susirinkti tarpušvenčiu, vos pakilusiems nuo Kalėdų stalo.
Todėl D.Grybauskaitė gali ir nesiryžti dar sykį įgelti valstiečiams, nepaklususiems jos raginimui biudžetą priimti savaite vėliau.
Susiję straipsniai
Vadinasi, kitąmet greičiausiai neišvengsime permainų.
Gerai, kad valdžia pagaliau ryžosi praskaidrinti su darbo santykiais susijusius mokesčius, sumesdama kone visus juos į darbuotojų pusę. Aiškumo tikrai bus daugiau. Kita vertus, samdomi darbuotojai algalapiuose išvys ne tik visą atlyginimą, bet ir tai, kiek nuo jo atitenka valstybei, todėl galės drąsiau spausti politikus reikalaudami atsakomybės už šių pinigų panaudojimą.
Finansų strategai šį biudžetą ir jį lydinčius įstatymus paskelbė projektu „Milijardas milijonui“ – esą pirmoji suma eurais papildys kone trečdalio Lietuvos gyventojų kišenes.
Pažvelgus į jau sukurtą pajamų skaičiuoklę galima įsitikinti, kad 400 eurų „į rankas“ dabar uždirbantis žmogus kitąmet gaus 15 eurų daugiau, 800 eurų – 48 eurais, o pusantro tūkstančio eurų siekianti alga išaugs 39 eurais. Tiesa, jei nekaupsi papildomai pensijai.
Didesni atlyginimai laukia ugniagesių, pasieniečių, policininkų. Menkiau, bet irgi padidės valstybės tarnautojų algos, numatyta jas pakelti ir medikams.
Daug triukšmo sukėlusiems mokytojams jos turėtų apie 9 proc. išaugti nuo rugsėjo. Nuo 30 iki 50 eurų pakils išmokos už kiekvieną vaiką, o daugiavaikiams ir socialiai remtiniems – net iki 70 eurų.
Ar tai reiškia, kad gyvenimas smarkiai pagerės? Su tokiu vertinimu derėtų neskubėti. Aišku, daugiau pinigų skatins vartojimą, atitinkamai daugiau lėšų mokesčių pavidalu grįš į biudžetą. Bet vien padalijus milijardą eurų sisteminių bėdų išspręsti neįmanoma.
Antai jei sveikatos apsaugos sistema toliau liks neefektyvi, gali į ją merkti net milijardus, bet tai tebus trumpalaikis gaisro gesinimas. Tas pat galioja ir švietimo sistemai, kurią valdantieji pamažu mėgina klibinti.
Susiję straipsniai
Juk etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – tik dalis būtinos reformos. Nuo to neišnyks pustuštės mokyklos, kurias gal jau seniai apsimokėtų sujungti. Nematydami perspektyvų į jas neis dirbti jauni pedagogai.
Šitokioms griozdiškoms sistemoms išlaikyti reikia galybės pinigų. Kiek? Sumas vargu ar žino net Finansų ministerija. Antai Vyriausybė tvirtino, kad streikuojančių mokytojų reikalavimams, kurių pagrindinis – jau nuo sausio padidinti algas penktadaliu, reikia net 300 mln. eurų, kurių tiesiog nėra. Kiti ekonomistai svarstė, kad pakaktų 50 mln. eurų. Taigi tiesa gali būti kažkur per vidurį.
Bet kuriuo atveju tai būtų reiškę dar didesnę skylę kitų metų biudžete, kurio planuojamos pajamos (10,59 mlrd. eurų) ir taip smarkiai viršys išlaidas (11,696 mlrd. eurų). O pajamų šaltiniai – ne visi žinomi. Nebent įvyktų stebuklas ir būtų traukiami milijonai iš šešėlio.
Kalbant apie pajamų šaltinius, Vyriausybė pasielgė ne visai korektiškai – mat tik paskutiniu momentu apsispręsta dešimtadaliu padidinti atlyginimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, skirti papildomai pinigų kultūrininkams, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, o tas lėšas nutarta paimti iš Klimato kaitos programos (KKP).
Gana keistas žingsnis. Mat šiais pinigais gali būti finansuojama pastatų renovacija, saulės kolektorių įrengimas ar kiti projektai, kuriais mažinama atmosferos tarša.
Paprašytas paaiškinti, kodėl KKP lėšas ketinama atiduoti kitoms reikmėms, finansų ministras V.Šapoka parlamente ėmė mėtytis – esą jos nebus imamos, tik įšaldomos, o jei viskas bus gerai, tuomet bus galima atšildyti.
Žinoma, ta didesnė nei 10 mln. eurų suma nėra kritinė, tačiau sukuriamas itin pavojingas precedentas.
Aišku, valstiečiai gali besti pirštu į pirmtakus. Krizės metu valdžioje atsidūrę konservatoriai su savo politiniais bendrakeleiviais negailestingai nukarpė Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetą. Anksčiau tam būdavo skiriama 80 proc. surinkto akcizo mokesčio už degalus, o nuo 2009-ųjų šis skaičius sumažintas iki 55 proc. Tiesa, žadėta, kad laikinai.
Tačiau nieko nėra pastovesnio kaip laikinumas, todėl proporcijos ir dabar liko tos pačios. Negana to, tiek konservatoriai, tiek vėliau valstybės vairą perėmę socialdemokratai dar 7 procentinius punktus nuo likusios sumos kasmet skirdavo „valstybės biudžeto reikmėms“.
Šiai programai kasmet ir taip skiriama vos ne pusė milijardo eurų, todėl sumos, kurios buvo atimtos iš kelių priežiūros per dešimtmetį, tikrai įspūdingos.
Valstiečiai, nors kol kas gerokai kukliau, regis, žengia tuo pačiu keliu. Jeigu dabar galima šaldyti, o gal net panaudoti kitiems reikalams KKP pinigus, kas garantuos, kad ateityje tai nebus daroma dar didesniu mastu, atimant lėšas ir iš kitų tikslinių programų. Dėl to, kad kuo daugiau rinkėjų būtų patenkinti čia ir dabar. O rytojus tikriausiai pats savimi pasirūpins?