Prieš 31 metus buvęs Kinijos liaudies armijos technologijų inžinierius Ren Zhengfei Šendžene su 21 tūkst. juanių (dabar tai būtų apie 2,7 tūkst. eurų) kapitalu ėmėsi verslo.
Jo įkurta bendrovė iš pradžių tiesiog importavo iš užsienio televizorius ir pardavinėjo juos vietos rinkoje. Tačiau dabar tai milžinas, turintis 180 tūkst. darbuotojų. Jo apyvarta pernai siekė 78 mlrd. eurų, o pelnas – per 7 mlrd. eurų.
Parama. 74 metų Ren Zhengfei neslėpė, kad pradėti verslą jam buvo sudėtinga. „Ką kareivis gali žinoti apie rinkos ekonomiką? Be to, jautėmės nepatogiai uždirbdami pinigus, kuriuos mokėjo kiti žmonės“, – sakė verslininkas.
Žinoma, be valstybės paramos „Huawei“ nebūtų tapęs tokiu koncernu, koks yra dabar. Kompanija įsikūrė Šendženo ypatingojoje ekonominėje zonoje, kurioje galioja daugybė lengvatų.
Jai padėjo ir tai, kad 1996 metais Pekinas panaikino draudimą bendradarbiauti su užsienio technologijų kompanijomis. Be to, Kinijos valstybė „Huawei“ suteikė mažiausiai 30 mlrd. eurų vertės itin pigių paskolų.
Tačiau Ren Zhengfei ne veltui vadinamas Kinijos technologijų verslo pradininku. Savo kompaniją jis kūrė pagal vakarietišką modelį, investuodamas į technologijas ir samdydamas kvalifikuotus specialistus. Pastarieji nesiskundžia nei darbo sąlygomis, nei atlyginimais.
Pavyzdys – ta pati finansų direktorė Meng Wanzhou, kuri yra kompanijos įkūrėjo dukra.
Kai jos tėvai išsiskyrė, moteris nutarė likti su tėvu ir kilo karjeros laiptais „Huawei“ bei antrinėse koncerno įmonėse.
Šaltiniai. Eiliniams vartotojams „Huawei“ labiausiai žinomas dėl išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių bei maršrutizatorių. Visa tai pernai koncernui sukrovė apie 40 proc. pajamų. Negana to, Kinijos bendrovė pagal parduotų įrenginių skaičių aplenkė JAV „Apple“ ir dabar yra antra pasaulyje po „Samsung“.
Iki dešimtadalio pajamų kinai gauna iš debesų kompiuterijos, duomenų centrų ir konferencijų sistemų įrangos. Šio segmento klientai gerai žinomi: pavyzdžiui, „Huawei“ paslaugomis naudojasi Vokietijos geležinkelių milžinas „Deutsche Bahn“ ir net Europos mokslo tyrimų centras CERN.
Užtat apie pusę visų pajamų buvo gauta iš tinklo infrastruktūrai skirtos įrangos. Nuo mobiliojo ryšio antenų iki plačiajuosčio interneto įrenginių – visa tai yra „Huawei“ stiprybė.
Šio gamintojo produktais naudojasi ir mūsų šalies telekomunikacijų bendrovės.
Bet būtent ši įranga kelia daugiausia pavojų pačiai kompanijai.
Draudimai. Kanadoje sulaikyta „Huawei“ įkūrėjo dukra kaltinama tuo, kad jai vadovaujant JAV pagaminta įranga buvo tiekiama Iranui tuo metu, kai Amerika šiai valstybei buvo paskelbusi sankcijas. Bet Kinijos bendrovė sulaukia ir dar rimtesnių priekaištų – dėl šnipinėjimo.
Amerika jau uždraudė naudoti jos įrangą karinėse bazėse.
Šių metų balandį JAV federalinė komunikacijų komisija uždraudė pirkti „Huawei“ ir kitos Kinijos gamintojos ZTE įrenginius už valstybės lėšas, nes šios bendrovės neva kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. „Huawei“ taip pat neteko galimybės dalyvauti diegiant 5G ryšio technologijas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Įtariama, kad šios bendrovės įranga gali suteikti prieigą Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu kitose valstybėse. Aišku, pati įmonė ir Pekinas tai kategoriškai neigia. Anot kinų valdžiai artimo laikraščio „Global Times“, taip Vakarų valstybės iš savo rinkų nori išstumti gamintoją, kuris pralenkė kitus technologiniu atžvilgiu.
Vis dėlto atrodo, jog kaltinimai kinams nėra laužti iš piršto. „Etiopijoje Afrikos Sąjungos būstinė buvo pastatyta už Kinijos vyriausybės lėšas. „Huawei“ įrengė joje visą telekomunikacijų techniką.
Ir nuo 2012-ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius.
Įmonės vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga“, – pasakojo „Mercator“ instituto Kinijos studijų mokslo bendradarbė Anna Holzman.
Vakar taip pat pranešta, kad Japonija irgi gali pristabdyti Kinijos koncerno plėtrą savo šalyje. Tiesa, šios šalies valdžia tvirtino, kad sprendimas dėl to dar nėra priimtas.
Priekaištai. „Huawei“ yra sulaukusi ir kaltinimų dėl autorių teisių pažeidimų.
2002 m. JAV kompanija „Cisco“ paskelbė, kad kinai nukopijavo ne vieną jų produktą.
Tiesa, vėliau įmonės tarpusavyje susitarė be teismo įsikišimo.
Organizacijos „China Labor Watch“, kuri gina Kinijos darbuotojų teises, teigimu, „Huawei“ gamyklose įvairiu metu darbuodavosi nepilnamečiai. Pati kompanija tai neigia ir tvirtina, jog tokia veikla nesuderinama su jos principais.
Lietuva. 2015-aisiais tuometis mūsų šalies premjeras Algirdas Butkevičius per vizitą Kinijoje lankėsi „Huawei“ mokslo tyrimų ir plėtros centre.
Mūsų šalyje nuo 2009 m. veikia bendrovė „Huawei Technologies“, bendradarbiaujanti su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetais.
Dideliam projektui – 4G tinklui modernizuoti – „Huawei Technologies“ kaip technologinį partnerį beveik prieš trejus metus pasirinko Lietuvos radijo ir televizijos centrą.
Lietuvos padalinyje, portalo rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu dirba vos 19 žmonių, bet jų atlyginimų vidurkis yra įspūdingas – spalį jis siekė 7067 eurus (neatskaičius mokesčių). Įmonės apyvarta 2013–2014 metais neviršijo 20 mln. eurų, bet dvejus pastaruosius metus ji svyruoja nuo 50 iki 100 mln. eurų.
„Huawei Technologies“ jau kurį laiką patenka tarp 100 didžiausių šalies mokesčių mokėtojų.
Praėjusiais metais šiame sąraše ji buvo 48-a, Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedusi 14,158 mln. eurų, o po pirmųjų trijų šių metų ketvirčių – 54-a (11,788 mln. eurų).
Tarimas. „Huawei“ pavadinimas įvairiose valstybėse tariamas labai skirtingai.
Pati kompanija yra apklaususi daugybę skirtingų šalių gyventojų. Kai kurie jos pavadinimą ištarė panašų į Havajų salų, kiti – „Who are we?“ (išvertus iš anglų. k. – „kas mes esame“).
Bet iš tiesų originaliai jis turėtų skambėti „Vau-vei“. (AP, „Spiegel.de“, LR)
