Kauniečiai suka galvas, kodėl šalto vandens skaitiklius keičia, o karšto – ne

Kauniečiai stebisi, kodėl keičiant šalto vandens skaitiklius kai kuriuose daugiabučiuose meistrai neliečia karšto vandens apskaitos prietaisų. Teisės aktai numato, kad kai kuriais atvejais tai savo lėšomis turi atlikti patys gyventojai.

Šalto vandens skaitiklių priežiūra gerokai paprastesnė ir aiškesnė negu karšto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šalto vandens skaitiklių priežiūra gerokai paprastesnė ir aiškesnė negu karšto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 17, 2018, 10:31 AM

Prie daugybės daugiabučių laiptinių galima išvysti bendrovės „Kauno vandenys“ pranešimus apie numatomą šalto vandens skaitiklių keitimą.

Gyventojai raginami paskambinti telefonu ir suderinti darbų laiką. Meistrai darbą paprastai atlieka per 15–20 minučių, o būstų šeimininkams tai nieko nekainuoja.

Atrodytų, būtų protinga tuo pat metu pakeisti ir karšto vandens skaitiklius, kurie dažniausiai būna įrengti greta.

„Kauno vandenys“ šių skaitiklių priežiūra neužsiima, bendrovė „Kauno energija“ rūpinasi tik dalies namų skaitikliais, todėl kai kuriuose daugiabučiuose šie apskaitos prietaisai nekeisti jau porą dešimtmečių.

Keičia kas šešerius metus

Bendrovės „Kauno vandenys“ administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Ramūnas Šulskus pranešė, kad šiemet mieste ir Kauno rajone planuojama pakeisti 46,4 tūkst. šalto vandens skaitiklių.

Ūkio ministerijos paskelbtame įsakyme numatyta, kad pastatų įvaduose skaitikliai keičiami kas dvejus metus, butuose ir individualiuose namuose – kas šešerius metus.

„Šalto geriamojo vandens skaitikliai keičiami nemokamai, nes keitimo sąnaudos įskaičiuotos į atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kainą“, – aiškino R.Šulskus.

Pasak jo, pakeisti vandens skaitikliai, jei yra būtinybė, vėliau tikrinami Kauno regiono laboratorijoje ir jeigu juos galima remontuoti – remontuojami.

Slapstytis visai neapsimoka

Jei „Kauno vandenų“ meistrai negali patekti į būstą pakeisti šalto vandens skaitiklių, klientams siunčiami registruoti laiškai, kuriuose informuojama apie naują suvartoto vandens skaičiavimo būdą.

Vandens sąnaudos skaičiuojamos pagal vidutinį suvartojamo geriamojo vandens kiekį gyventojui per mėnesį, dauginama iš koeficiento 2 ir iš gyventojų skaičiaus.

Nuo šių metų taikomas vidutinis suvartojamojo geriamojo vandens kiekis yra 2,26 kubinio metro gyventojui per mėnesį.

R.Šulskus priminė, kad sudaryti sąlygas pakeisti šalto vandens skaitiklį numatytas mėnesio terminas. Šiuo metu 64 privačiose valdose ir 486 butuose nebuvo sudarytos sąlygos pakeisti šalto vandens skaitiklius.

Liko nemažai painiavos

Karšto vandens skaitiklių priežiūra – gerokai sudėtingesnė ir tai susiję su šalyje galiojančiais apsirūpinimo karštu vandeniu būdais, kurių yra trys.

Gyventojai gali pirkti centralizuotai paruoštą karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo, pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo arba individualiai ruošti karštą geriamąjį vandenį naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą).

Pastarasis būdas dažniau naudojamas individualiuose namuose.

„Jeigu daugiabučio gyventojai pasirenka pirmąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens skaitiklius įrengia, keičia ir tikrina karšto vandens tiekėjas. Vartotojas atsiskaito už suvartotą karšto vandens kiekį“, – aiškino bendrovės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Gyventojai prašymo negirdi

Kai daugiabučio gyventojai pasirenka antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens skaitiklius vartotojas įsirengia, keičia ir tikrina savo lėšomis, atskirai atsiskaito už geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti ir už šilumos energiją karštam vandeniui paruošti.

Jeigu daugiabučio gyventojai nepareiškia savo valios pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal įstatymą karštą vandenį jiems turi tiekti šilumos tiekėjas. Dauguma kauniečių „pasirinko“ būtent tokį būdą.

„Bendrovė daugybę kartų ragino ir vis dar ragina gyventojus apsispręsti, kaip jie pageidauja apsirūpinti karštu vandeniu. Kviečiame daugiabučius administruojančias įmones ar bendrijas paraginti administruojamų namų gyventojus kuo greičiau priimti sprendimus“, – kalbėjo Ū.Staselka.

Šiuo metu „Kauno energija“ vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą 694 Kauno miesto ir rajono daugiabučiuose – tai sudaro apie 17 proc. visų daugiabučių. Juose bendrovė nuo 2010 metų jau yra įrengusi ir prižiūri 54 154 buitinius karšto vandens skaitiklius.

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai „Kauno energija“ pradėjo keisti jos pačios įrengtus skaitiklius. Per juos pakeista apie 1500 skaitiklių, o šiemet – net 11,799 tūkst. skaitiklių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.