Dar 1997 metais abi šalys pasirašė sutartį dėl valstybių sąjungos. Nuo tada atsirado Baltarusijos ir Rusijos sąjunginė Aukščiausioji taryba bei Vykdomasis komitetas.
Sukurta ir Parlamentinė asamblėja, kuri iš tiesų neegzistuoja.
Numatytas valstybių integracijos grafikas, nors jo niekas niekuomet nesilaikė.
Galbūt dėl to kasmet balandžio 2-ąją minimos Baltarusijos ir Rusijos tautų vienybės dienos niekas net neprisimena.
Užtat tarpvalstybinių rietenų dėl pinigų pasitaiko kone kasmet. 2018-ieji – ne išimtis.
Susikirto dėl dujų kainos
Gruodžio pradžioje Sankt Peterburge vykusio Eurazijos ekonominės sąjungos vadovų susitikimo metu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo, kad rusai atpigintų šaliai tiekiamas dujas.
„Mūsų ryšiai paremti laisvu darbo jėgos, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimu.
O svarbiausia, jog esame sutarę, kad visi žmonės ir ūkio subjektai turės vienodas teises“, – aiškino A.Lukašenka.
Kaip blogą pavyzdį jis minėjo tai, kad Rusijoje už tūkstantį kubinių metrų dujų „Gazprom“ ima po 70, o Baltarusijoje – po 130 JAV dolerių (atitinkamai 61,7 ir 114,6 euro).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paprastai vengiantis viešai aiškintis santykius, pasiūlė šiuos klausimus spręsti už uždarų durų, tačiau nepraleido progos Minskui priminti, jog dujų rinkos kaina siekia net 200 dolerių (176 eurus).
Rengia mokesčių pakeitimus
Baltarusijai yra ko baimintis ne tik dėl dujų. Rusija iki 2024 metų ketina pakeisti mokesčių už žaliavas sistemą ir panaikinti eksporto mokestį, užtat gerokai padidinti tarifą, pagal kurį mokama už žemės gelmėse esančių išteklių naudojimą.
Minskui nafta iki šiol buvo tiekiama be 30 procentų eksporto mokesčio.
Perdirbę ją ir degalus pardavinėdami Ukrainai bei ES šalims baltarusiai gerokai papildo šalies biudžetą.
Tačiau jei Rusija pakeis mokesčius, jiems nafta pabrangs bent trečdaliu. Skaičiuojama, kad dėl to iki 2024 metų Baltarusija gali netekti 8–12 mlrd. dolerių (7–10,5 mlrd. eurų) pajamų.
Nuskambėjo kaip ultimatumas
Tokios netektys Minskui būtų itin skaudžios, todėl nuo vasaros tarpvalstybinė komisija mėgina derinti atskiras pozicijas, bet kol kas nepavyksta.
Užtat prieš kelias dienas Breste Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas aiškiai išdėstė, kokiu atveju nafta ir dujos abiejose šalyse kainuotų vienodai.
Anot rusų vyriausybės vadovo, tai būtų galima įgyvendinant valstybių sąjungos sutartį. O joje numatytas ne tik ekonominis bendradarbiavimas, bet ir bendra muitinė bei teismų sistema, vienodi įstatymai.
Galiausiai – vienas pinigų emisijos centras.
Tai reikštų, kad Minskui reikia atsisakyti savo valiutos ir įsivesti Rusijos rublį.
Beje, pagal tarpvalstybinius susitarimus rusiškas rublis Baltarusijoje turėjo galioti jau nuo 2005-ųjų pradžios, tik niekas jų nepaisė. Tiesiog tos sutartys buvo užmirštos, o dabar D.Medvedevas jas vėl ištraukė į dienos šviesą.
Susiję straipsniai
Už naftą neparsiduos
Sąjungos sutartis taip pat numato ir bendrą parlamentą bei prezidentą, nors Rusijos premjeras to ir nepaminėjo.
Tačiau A.Lukašenkai ir to buvo per daug – įsiutęs jis rėžė, kad Baltarusija niekuomet netaps Rusijos dalimi. „Už naftos statinę valstybės neparduosiu“, – piktinosi šalies vadovas.
Tik ar iš tiesų kas nors kėsinasi į Baltarusijos nepriklausomybę? Antai V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas skubiai paskelbė, kad darbotvarkėje nėra klausimo apie bendrą valstybę.
Todėl D.Medvedevo paskelbtas savotiškas ultimatumas, ekspertų nuomone, tėra ekonominis šantažas.
„Tai greičiau būdas Rusijai nusimesti ūkinės paramos, kurią ji teikia baltarusiams, naštą. Iškeliama sąlyga, kurios Minskas, aišku, nevykdys.
Tokiu atveju Rusija ramiai gali atrėžti: viskas gerai, bet dėl pasikeitusių mūsų mokesčių jokios kompensacijos ar nuolaidų nesitikėkite“, – svarstė politologas Valerijus Karbalevičius.
Tiesa, kai kurie analitikai įsitikinę, kad be Rusijos paramos Baltarusijos ekonomika paprasčiausiai neišsilaikys, todėl anksčiau ar vėliau šaliai gali tekti paaukoti nepriklausomybę.
Tik, sprendžiant iš A.Lukašenkos pozicijos, vargu ar tai gali įvykti, kol jis bus savo poste.