V. Sutkaus teigimu, žmonėms yra didelis stimulas prie poilsio dienų prijungti dvi darbo dienas, per jas pasiimant poilsio dienas.
„Jeigu yra galimybė, galima tą padaryti, nes Darbo kodeksas nedraudžia jų įskaityti į atostogas. Tačiau atitinkamai pagal Darbo kodeksą mokama daugiau už darbą švenčių dienomis“, – Eltai sakė V. Sutkus.
Pasak LVK prezidento, žmonės, kurie nedirba švenčių dienomis,vis tiek yra linkę naudotis įvairiomis paslaugomis, dėl to darbuotojų, kurie dirbtų per šventes, vis tiek reikia.
„Dirba viešasis maitinimas, barai, restoranai, kultūros įstaigos, prekybos įmonės. Tačiau, kaip minėjau, dėl to taikomas didesnis apmokėjimas už darbą šventinėmis dienomis, todėl kompromisai (tarp darbuotojo ir darbdavio. – ELTA) yra randami.
Be to, pagal Darbo kodeksą, įmonėse yra sudarytos darbo tarybos, su kuriomis yra tariamasi, kaip organizuoti darbą šventiniu laikotarpiu“, – teigė V. Sutkus.
LDK generalinis direktorius D. Arlauskas mano, kad darbo ir nedarbo dienų suderinimas šventiniu laikotarpiu nėra skausmingas klausimas verslui, o kai kurie darbdaviai net būna suinteresuoti, kad darbuotojas išeitų atostogų pailsėti.
„60 proc. Lietuvos verslo yra orientuota į eksportą, ypač į ES šalis, tai visa Europa dirba šiuo režimu. Esame vienoje bendroje platformoje, ir nėra kažkokių nepatogumų. O paslaugų sektoriuje – ir moterys gražintis nori, ir į parduotuves reikia nueiti – tai visa ta logistika dirba“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
Kaip Eltą patikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paskaičiuota, kad į Lietuvos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus valstybės pinigų fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų.
Ministerija taip pat pažymi, kad visos ES šalys švenčia Kalėdas, tačiau skirtingą dienų skaičių. 3 šalys turi tik vieną
šventinę dieną – gruodžio 25 d., 9 šalys – tris šventines dienas, gruodžio 24-26 d., o 16 šalių – dvi šventines dienas, gruodžio 25-26 d.
Lukas Blekaitis
