Ar galio būti, kad jie uždirba daug? Tie žmonės, kurie zuja po „Rivona“ bendrovės sandėlius Kėdainiuose, iš kurių prekės kasdien išvežiojamos į visas 144 „Norfos“ parduotuves Lietuvoje? Gal algas, perkopiančias tūkstantį eurų, gauna vos vienas kitas jo darbuotojas?
Rugsėjį „Sodros“ pateikti duomenys apie vidutinį darbo užmokestį šioje bendrovėje yra tokie – 1010 eurų. Ir tai ne aritmetinis vidurkis, išvestas susumavus darbuotojų ir vadovų algas. Juk sandėliuose dirba apie 330 žmonių, o vadovų bendrovėje – vos keletas.
Reikia ne tik miklumo
„Kiek surenku prekių pagal užsakymus, tokia ir alga. Daugiausiai esu uždribusi 1700 eurų į rankas. Paprastai liepa būna dosniausias mėnuo, bet šiemet tokia alga mane pasiekė pavasarį", – sakė 32 metų Gintarė Butkutė, „Rivonos“ sandėliuose dirbanti nuo 2009-ųjų.
Kur ji išleidžia tiek pinigų? Šis tiesmukiškas klausimas moters nė kiek nesutrukdė. „Esu paėmusi banko paskolą. Atnaujinu senus senelių namus Kunonių kaime. Štai ten ir plaukia mano uždarbis“, – patikino ji.
Taigi uždarbio dydžiui įtakos turi ne tik užsakymų gausa, bet ir žmogaus savybės – miklumas, greitis, fizinė ištvermė.
„Esu įpratusi sunkiai dirbti. Sportavau nuo vaikystės, buvau lengvaatletė. Tad man toks darbas, kuriam reikia fizinės ištvermės, nėra svetimas. Jei nepatiktų, nebūčiau tiek laiko ištvėrusi“, – sakė nuo 2007-ųjų sandėlyje maisto produktus skirstanti 37 metų Gitana Dagienė.
Sandėlyje temperatūra – kaip šaldytuve, tesiekia 4-6 laipsnius. Tad ar nešalta? Pasak G.Dagienės, dirbant šalčio neįmanoma pajusti. „Tenka sparčiai suktis. Juo labiau kad kiekvienas veiksmas, kurį atliekame, turi savo įkainį. Kiek padarau, tiek – mano“, – šyptelėjo Gitana. Jos gaunama alga sukasi apie tūkstantį eurų po mokesčių.
Apie patirtį ir emigraciją
Pirmieji „Rivonos“ sandėliai Kėdainiuose buvo atidaryti 2004-aisiais, po kelerių metų prasidėjo plėtra, vėliau jie buvo modernizuoti. Yra žmonių, kurie matė visą jų istoriją – kurie nuo pradžių dirba iki šiol. Yra ir tokių, kurie padirbėjo, atsitraukė ir vėl sugrįžo.
„Atsiradau čia prieš 14 metų. Pirmiausia kraudavau į užsakymų dėžes saldainius, makaronus, vėliau – jogurtus. Prekių gausėjo, užsakymai didėjo. Nepamenu, kokia buvo pirmoji mano alga, buvo laikas, kai ji tesiekė 500 litų. O dabar jos gaunu apie tūkstantį eurų. Taigi ir pagundoms išeiti iš šio darbo atsispyriau“, – prakalbo 53 metų Genovaitė Žėlienė.
35 metų Povilas Lukšta „Rivonos“ sandėliuose pradėjo dirbti 2007 metais, po to išvažiavo į užsienį ir vėl sugrįžo.
Kodėl? „Nes Lietuvoje geriausia, – nusijuokė. – Užsienyje neilgai ištvėriau. Norėjau užsidirbti, nuvykau į Angliją, po to – į Ispaniją. Anglijoje padirbėjau statybose, Ispanijoje – šiltnamiuose. Nebuvo man ten gerai, neteka ten aukso upės.
O šitas darbas – kaip tik man. Ir atlyginimu nesiskundžiu, į rankas gaunu 1300-1500 eurų“, – kalbėjo P.Lukšta.
Per dieną ant rūšiavimo įrenginio jis perkelia apie 50-60 tonų įvairių prekių, dažniausiai – gėrimų pakuočių. Taigi ir krovikų alga, dirbančių prie šio įrenginio, priklauso nuo to, kiek ir ko perkraunama.
„Man visada karšta, toks darbas. Žiemą vasarą tenka vilkėti marškinėlius, – nusijuokė 32 Marius Stankevičius, kraunantis prekes ant euro palečių, skirtų „Norfa bazei“ bei L.Asanavičiūtės gatvėje esančiai „Norfai“ Vilniuje.
Jo darbo stažas „Rivonoje“ – pora metų. Per tiek laiko Mariaus alga pakilo nuo 700 eurų iki 1600 eurų. Jis turi ir jėgos, ir ištvermės, todėl atsiduria ten, kur sunkiausia.
„Penkerius metus dirbau Anglijoje, mėsos perdirbimo įmonėje. Nors gyvendamas ten sukūriau ir šeimą, niekada nesujaučiau gerai. Man nepavyko pritapti, visada jaučiausi svetimas. Be to, įmonės vadovai buvo rasistai,. Jie nuolat tyčiodavosi, pašiepdavo. Įtampa buvo nuolatinė.
Nutarėme grįžti į Lietuvą. Nors mūsų namai Panevėžio rajone, dar būdamas Anglijoje žinojau, kad eisiu dirbti į „Rivoną“. Sandėliuose dirba mano žmonos brolis, jis sakė, kad čia geros algos. Galvojau – tebūnie iš pradžių nors ir 600 eurų algos, bet pragyvenimas juk daug pigesnis nei emigracijoje. O dabar jau uždirbu tiek pat, kiek Anglijoje, bet dirbu gimtinėje. O tai – visai kas kita“, – kalbėjo M.Stankevičius.
Prekės ir paskirstymas
Tortai, pyragai, pieno produktai, mėsos gaminiai, pusfabrikačiai, gaivieji gėrimai. Tai – tik dalis produktų, kuriuos gamintojai bei tiekėjai suveža į centrinius „Rivona“ bendrovės sandėlius. Ir kurie, juose išskirstyti pagal užsakymus, kasnakt išvežiojami į „Norfa“ tinlko parduotuves.
Pirkėjai to negali matyti. Nei kiek tonų butelių per dieną yra sukraunama ant prekių paskirstymo konvejerio. Nei to, kaip sparčiai sukasi moterys, kraudamos gaminius į krepšius, skirtus mažiausioms šio tinklo parduotuvėms.
Jie negali matyti, kokius milžiniškus plotus sandėliuose užima koncervuotų produktų, bakalėjos, buitinės chemijos, kosmetikos, kanceliarijos bei visos kitos prekės, – visa tai, ko prireikia žmonėms, ateinantiems apsipirkti į „Norfos“ parduotuves.
Jie net nepagalvoja apie tai, kad kartono dėžės nuo gaminių, pakuotės, kaip ir visa tara, kuri surenkama iš taromatų, atsiduria būtent šiuose sandėliuose. Antrinės žaliavos iš jų išgabenamos perdirbti, o tarą susirenka užstato sistemą administruojanti įmonė.
Taigi sandėliai ir visas parduotuvių tinklas yra tarsi prekybos apytakos ratas, kuriame cirkuliuoja prekės, užsakymų dokumentai ir pinigai.
Darbo yra, tereikia noro
Ar sunku Kėdainiuose rasti darbo? „Svarbu jo ieškoti“, – šyptelėjo greitai gendančių maisto produktų sandėlyje metus dirbanti Ernesta. – Kai ieškai, darbas pats įkrenta į rankas, nors ir nelengvas“.
Anksčiau ji dirbo padavėja vienoje iš Kėdainiuose esančių kavinių. Atlygis būdavo minimalus, o pajamas pagausindavo arbatpinigiai.
„Čia – paprasčiau, nes „rodoma“ visa alga. Ji svyruoja ir priklauso nuo to, kiek suskumbu nuskenuoti ir išrūšiuoti prekių, taip pat – nuo užsakymų gausos. Kartais algos tegaunu 500 eurų, bet dažniausiai ji sukasi apie 700 eurų. Ne kartą į sąskaitą yra įkritęs ir tūkstantis eurų“, – atviravo Ernesta.
Jos, kaip ir kartu dirbančių moterų rankos kilnoja tuos maisto produktus, kuriuos parduotuvės užsisako ne pakuotėmis, bet nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, tortus, brangesnius mėsos gaminius, fermentinius sūrius. Visa tai sukraunama į kiekvienai parduotuvei skirtą dėžę specialiame stelaže.
„Dirbau dar tik vieną mėnesį. Sunkoka, nes dar neturiu įgūdžių. Tad algos gavau 600 eurų. Maždaug tiek ir tikėjausi“, – sakė 22 metų kėdainiškis Deividas, šį rudenį darbą lentpjūvėje iškeitęs į kroviko darbą „Rivonos“ maisto prekių sandėlyje.
Paprastai pradedantieji tiek ir užsidirba nedaug – nuo 500 iki 800 eurų. Pavyzdžiui, po pramoninių prekių sandėlį tarp lentynų elektriniu krautuvu lakstanti devyniolikmetė Goda surenka užsakymus parduotuvėms. Jos alga sukasi apie 550 eurų. „Neturiu daug patirties. Bet nutariau po mokyklos dar padirbėti, o jau tada toliau mokytis“, – užsiminė ji.
Našumą padidino įranga
Pasak „Rivonos“ sandėlių ūkio vadovo Šarūno Rakausko, krovikų darbas nėra skirtas tik vyrams. Apskritai sandėliuose įsivyravo „lyčių lygybė“: ir vyrų, ir moterų juose dirba maždaug po tiek pat. Ten, kur reikia jėgos – kur tenka be atvangos krauti sunkias gėrimų pakuotes, darbuojasi vyrai. O ten, kur reikia rankų miklumo, produktus surūšiuoja moterys.
Kokių darbuotojų sunkiausia rasti? Pasak Š.Rakausko, tų, kurie sutiktų dirbti būtent greitai gendančių maisto produktų sandėlyje. Nes jame darbo grafikas yra slenkantis, atėjus eilei tenka padirbėti savaitgaliais. O sutinkančių tai daryti nėra daug.
Duona, pienas ir jo produktai, mėsos, kulinarijos bei konditerijos gaminiai, gėrimai – visa tai ir yra perskirstoma greitai gendančių maisto produktų sandėlyje. Daržovės bei vaisiai – taip pat. Gaminiai į jį suvežami ne tik iš „Norfa“ grupei priklausančių gamybos įmonių. Juos pagal užsakymus atgabena ir visi kiti gamintojai.
„Anksčiau šiame sandėlyje visą darbą tekdavo įveikti rankomis, ir tam per dieną prireikdavo dešimties valandų. Tačiau prieš metus įrengėme modernią rūšiavimo liniją. Ir dabar šis darbas yra sutrumpėjęs perpus.
Tai smarkiai padidino darbo našumą. Surūšiavus greitai gendančius produktus, likusį darbo dioenos laiką kiriame bakalėjai – kavai, makaronams, saldainiams ir visokioms kitoms pakuotėse esančioms prekėms išskirstyti“, – paaiškino Š.Rakauskas.
Paprastai laikas spaudžia sandėlininkus. Pavyzdžiui, užsakymus parduotuvės pateikti turi iki 4 valandos ryto. Tiekėjai, juos gavę, greitai gendančius maisto produktus suveža į sandėlius iki 15 valandos. Jie išrūšiuojami, nuo 9 valandos vakaro kraunami į sunkvežimius, ir per naktį išvežiojami į visas „Norfos“ tinklo parduotuves.
Taip per parą iš „Rivonos“ sandėlių Kėdainiuose išvežiojama apie 1200 pilnai prikrautų euro padėklų.
Skaičiai ir faktai
Bendrovės „Rivona“ valdomų sandėlių bendras plotas siekia beveik 70 tūkst. kv. m. Sandėlių bendras projektinis pajėgumas – arti 6 tūkst. euro padėklų per parą. Projektinė sandėliavimo talpa – apie 48 tūkst. euro padėklų.
Juose sandėliuojama daugiau kaip 15 tūkst. pavadinimų prekių. Visame sandėlių komplekse ir logistikos centre dirba vidutiniškai 450 darbuotojų.
Siekiant pagerinti darbo maždaug 3 tūkst. kv. metrų buvo išplėstas taros ir greitai gendančių produktų sandėlio plotas. Šiuo metu jis užima kone 14 tūkst. kv. m.
Įdiegus vadinamąją Kiemo valdymo sistemą tiekėjai ir vežėjai iš anksto registruoja savo transporto priemonės atvykimo į sandėlį laiką, jiems nustatytu laiku skiriama rampa.
Sandėliuose naudojamos naujausios technologijos – radijo dažnio atpažinimo įrangą RFID, sandėlio valdymo sistema ir modernūs tiekimo grandinės planavimo instrumentai.
