„Kol kas apie įmonės registravimą nemąstau, - sako nedidelės parduotuvės, internete prekiaujančios namų apyvokos daiktais, bendrasavininkis Virgis (atskleisti daugiau duomenų apie save jis nepanoro), - galbūt apie tai pagalvosiu, jei dabartinis verslas gerai seksis, o pajamos iš jo leis išgyventi. Tuomet gal paliksiu ir darbą, iš kurio dabar gyvenu, - samprotauja jis. Kol kas Virgis sukasi išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą. „Bus ne kas, jei valdžia tikrai įvykdys savo grasinimus leisti verslą vykdyti tik įkūrus įmonę.“
„Šiuo metu įregistruoti naują verslą Lietuvoje iš tiesų labai lengva, ką liudija ir aukšta Lietuvos vieta „Doing Business 2018“ reitinge, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - tačiau įmonės likvidavimo procesas, jei verslas nepasisekė, vis dar labai ilgas ir komplikuotas. Ir kainuoja nemažai nervų, ypač jei įmonė prisidarė skolų.
Be to, Lietuvoje į bankrutavusį verslininką žiūrima kaip į nevykėlį, o bankrotas laikomas vos ne gyvenimo pabaiga. O juk, kaip rodo įmonės „Versli Lietuva“ 2017 m. duomenys, iš dešimties naujai įregistruotų įmonių po metų išgyvena tik šešios.
Prekybos sektoriuje, kuris populiariausias, šis rodiklis dar mažesnis. O ir antrieji naujokių gyvavimo metai nebūna rožėmis kloti, tad iš distancijos pasitraukia dar dalis bandančių verslauti. Savo šaukštą deguto pilsteli ir maža Lietuvos rinka. Todėl natūralu, kad lietuviai ieško galimybių kaip galima neskausmingiau patikrinti, ar jų sugalvota verslo idėja tikrai gyvybinga ir sugebės išmaitinti juos pačius ir jų šeimas.
„Bandomųjų“ verslų galima aptikti visur, tačiau internete juos užčiuopti kur kas lengviau nei fiziniame pasaulyje.
Visų pirma, todėl, kad daugumas naujųjų verslininkų be virtualių namų voratinklyje verslo jau neįsivaizduoja, antra, apčiuopti tokias parduotuves, už kurių stovi ne uabas, mažoji bendrija ar individuali įmonė, o individualios veiklos pažymėjimas, patentas ar tiesiog fizinis asmuo, su interneto paieškos galimybėmis daug lengviau. Kai kurios mūsų anksčiau surastos interneto parduotuvės jau virto gan solidžiomis įmonėmis, registruotomis, kaip ir priklauso, „Registrų centre“ o kai kurios nustojo gyvuoti ar vis dar bando kabintis į gyvenimą.
Kaip parodė mūsų analitikų pirmą kartą Lietuvoje atliktas verslo interneto puslapių tyrimas, vidutiniškai 48,3 proc. įmonių, kurios buvo įregistruotos per pastaruosius dvejus metus ir kurios šiuo metu turi interneto namus, juos turėjo jau iki įsiregistravimo įmonių registre. Imant dvidešimties metų laikotarpį, įmonių, virtualius namus susikūrusių dar iki gimimo, būta tik 8,6 proc.
Spurtas fiksuojamas pastaraisiais metais, mat vertinant per dešimt paskutinių metų įkurtas įmones, interneto puslapių, įkurtų prieš atsirandant juridiniam subjektui, rodiklis dar siekė vos 11,5 proc. Šių metų lapkričio pabaigai suskaičiavome per 30 tūkst. tinklalapių, kur ryšio su kokia nors UAB, MB ar individuali įmone dar nesimato.“
Domenai – trumpi ir ilgi
Žinoma, negalima 100 proc. teigti, kad visos šios įmonės savo realią veiklą taipogi pradėjo dar neregistruotos, - pastebi S.Žilinskas, - dažnas įmonės įkūrėjas tiesiog suskumba kuo anksčiau rezervuoti tinkamą interneto domeną.
Juk Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, Lietuvoje šiuo metu įregistruota per 192 tūkst. .lt domenų, priklausančių ir įmonėms bei įstaigoms, ir privatiems asmenims. Tad rasti neužimtą gražų ir trumpą interneto vardą tampa vis sudėtingiau, o juk taip pat ar panašiai turėtų vadintis ir pati įmonė.
Verta atkreipti dėmesį, kad, matyt, sunkiausia bus sugalvoti dar neįregistruotą septynių ar aštuonių raidžių pavadinimą, prasidedantį „s“ arba „a“ raide. Kaip rodo .lt domeno administratoriaus domreg.lt duomenys, būtent tokių domenų Lietuvoje priskaičiuojama daugiausiai.
Į .lt jau nebetelpa
Natūralu, kad daugiausiai įregistruota domenų su lietuviška galūne .lt. Bėda tik, kad visi gražūs ir trumpi pavadinimai jau užimti, be to, lietuviškų verslininkai turi vis daugiau ambicijų dirbti tarptautiniu mastu ir registruoja užsieninius domenus.
Tiesa, lietuviams priklausančių puslapių su populiariausia pasaulyje galūne .com randame net 13 kartų mažiau nei .lt. Dar beveik dvigubai mažiau yra lietuviškų puslapių su galūne .eu. Visos kitos domenų pabaigos populiarios dar mažiau. Ketvirtoje vietoje turime .net, penktoje – .lv, šeštoje – .org, o septintoje – .de.
Įdomu, kad dar gerokas kiekis lietuviškų įmonių savo buveinės internete neturi, nors veikia jau kuris laikas. Paklaustos apie tai, jos dažniausiai teisinasi savo verslo specifika (pvz., turime pastovius pirkėjus, dirbame tik vietos rinkoje, esame mažiukai), tačiau, kaip rodo praktika, jei yra poreikis verslą plėsti, be interneto svetainės ar bent puslapio išsiversti bus sunku. Teigiamas tendencijas liudija ir tai, kad matuojant naujai steigiamų įmonių segmente jau daugiau nei pusės naujokų virtualius namus internete jau yra susikūrę.
Virtualūs įmonių adresai grasina virsti dar svarbesniais nei fiziniai. Keičiantis mūsų fizinio apsilankymo ir prekės „pačiupinėjimo“ įpročiams dažnai lietuviškų įmonių interneto svetainėse nė su žiburiu nerasi nurodyto fizinės buveinės adreso, tačiau labai tikėtina, kad el. paštas bus pateiktas. Neretai to priežastis – tai, kad tai „bandomasis verslas“, kuris tokio juridinio adreso ir neturi.
Beje, valdžios kuluaruose vis dar vyksta diskusijos, ar leisti įmonėms vietoj fizinio adreso turėti tik virtualų – elektroninio pašto dėžutę.
