KTU mokslininkai pasiūlė, kaip pailginti naujos kartos saulės elementų gyvavimo trukmę

Mokslininkai nuolat ieško galimybių, kaip saulės energiją panaudoti kuo pigiau ir efektyviau. Neseniai grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų kartu su Vilniaus universiteto (VU) ir Šveicarijos federalinio technologijų instituto Lozanoje fizikais nustatė priežastį, kodėl laikui bėgant mažėja perovskitinių saulės elementų efektyvumas, ir pasiūlė veiksmingų problemos sprendimo būdų.

  KTU chemikai pirmą kartą atkreipė dėmesį į organinio puslaidininkio ir priedo, naudojamo saulės elementų veikimui pagerinti, cheminę reakciją.
  KTU chemikai pirmą kartą atkreipė dėmesį į organinio puslaidininkio ir priedo, naudojamo saulės elementų veikimui pagerinti, cheminę reakciją.
  KTU chemikai pirmą kartą atkreipė dėmesį į organinio puslaidininkio ir priedo, naudojamo saulės elementų veikimui pagerinti, cheminę reakciją.
  KTU chemikai pirmą kartą atkreipė dėmesį į organinio puslaidininkio ir priedo, naudojamo saulės elementų veikimui pagerinti, cheminę reakciją.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 2, 2019, 10:00 AM, atnaujinta Jan 2, 2019, 4:44 PM

Perovskitiniai saulės elementai sulaukia nemažai susidomėjimo dėl pigių medžiagų ir sąlygiškai paprasto gamybos proceso, tačiau šie naujosios kartos saulės elementai vis dar yra tik pakeliui į rinką. Tai lemia nepakankamas šių elementų stabilumas ir sąlygiškai trumpas veikimo laikas.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesoriaus Vytauto Getaučio teigimu, to priežastis – skirtingas funkcijas atliekančių medžiagų, iš kurių sudarytas saulės elementas, sąveika. KTU chemikai pirmą kartą atkreipė dėmesį į organinio puslaidininkio ir priedo, naudojamo saulės elementų veikimui pagerinti, cheminę reakciją.

„Iškėlėme hipotezę, jog 4-tret-butilpiridinas, kuris yra vienas iš įprastai naudojamų priedų perovskitinių saulės elementų efektyvumui gerinti, reaguoja su p tipo organiniais puslaidininkiais. Dėl šios reakcijos saulės elemento efektyvumas mažėja, nes susiformuoja mažesnio laidumo medžiagos – piridino – dariniai, o tai sutrumpina elemento gyvavimo trukmę“, – paaiškina prof. V.Getautis.

Pirmiausia KTU chemikai susintetino ir identifikavo šiuos piridino darinius, kurie potencialiai galėtų mažinti veikimo efektyvumą. Tuomet Šveicarijos federalinio technologijų instituto fizikų komanda, vadovaujama profesoriaus Mohammado Khayos Nazeeruddino, patvirtino tokių produktų buvimą senuose perovskitiniuose saulės elementuose ir įrodė neigiamą jų poveikį jų gyvavimo trukmei.

„Kelių mėnesių senumo elementuose šių produktų koncentracija yra labai maža. Tačiau pats kenksmingų medžiagų aptikimas po jų eksploatavimo paaiškino prietaiso efektyvumo sumažėjimą, o tai atveria naujų galimybių kurti ilgalaikius ir stabilius perovskitinius saulės elementus“, – sako V.Getautis.

Mokslininkai pateikia keletą šios problemos sprendimo būdų. Vienas jų – naudoti mažiau reaktingus, prie azoto atomo turinčius šakotos struktūros funkcines grupes piridino darinius. Kita numatoma galimybė – pakeisti puslaidininkių molekulinę struktūrą taip, kad jie nereaguotų su 4-tret-butilpiridinu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.