„Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, kad grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų neaiškiais keliais investuota į turtą, kurio, panašu, vėliau valstybė neteko, o tą turtą įgijo kiti asmenys.
Buvo sukurta schema, kaip išvengti valdybos priežiūros, įkurta dukterinė įmonė, kuri turėjo sukurti tam tikrus informacinių technologijų sprendimus, bet realybė rodo, kad jų reali nauda neapčiuopiama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Jis neatskleidė, kiek asmenų veikė schemoje, tačiau paminėjo, jog joje veikė ne vienas asmuo, tarp jų – aukščiausio lygio Lietuvos pašto vadovai.
„Nenoriu vardinti nei koks skaičius asmenų yra, nei pavardžių. Kai (Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). – ELTA) tyrimas bus baigtas, viskas bus paskelbta“, – sakė susisiekimo ministras.
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų buvusių Lietuvos pašto vadovų veiksmų ir įtariamos didelės turtinės žalos.
Pranešta, kad įtarimų sukėlusi buvusių Lietuvos pašto vadovų veikla prasidėjo 2012-ųjų spalį, kai bendrovė Lietuvos paštas įsteigė antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“. Lietuvos paštas buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats Lietuvos paštui vadovavęs asmuo. Savo turto ar nuosavo kapitalo bendrovė neturi.
Įstatuose numatyta veikla – prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kita veikla – nerodo jokio apibrėžto bendrovės įsteigimo tikslo.
Anot Susisiekimo ministerijos, susidariusi situacija leidžia manyti, kad Lietuvos pašto atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti Lietuvos pašto valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą Lietuvos paštui.
Kornelija Mykolaitytė
