Niekuo nuostabaus. Vienas svarbiausių mokesčių reformos akcentų – kone visi mokesčiai atsidūrė darbuotojo pusėje. Todėl daugelis tikrai išpūs akis išvydę sausio atlyginimų lapelius, kuriuose pagrindinis skaičius – algos dydis – bus vos ne 30 proc. didesnis nei iki šiol.
Bet samdomiems ir kitiems darbuotojams svarbesnis kitas skaičius – į banko sąskaitą pervedama suma. O ji vienus pradžiugins labiau, kitus – mažiau.
2017-aisiais premjeras S.Skvernelis aiškino, kad tuomet buvo pasirūpinta mažas pajamas gaunančiais gyventojais, o dar po metų pagerėjimą pajus ir vidurinė klasė. Taip iš pradžių ir buvo pristatomi mokesčių reformos apmatai.
Vidutinį ar šiek tiek didesnį atlyginimą gaunantys darbuotojai išloš. Tačiau toli gražu ne tiek, kiek gaunantys itin menkas ar labai dideles algas – bent jau per trejus metus, kiek, kaip numatyta, truks ši reforma.
Tarkime, uždirbantys 500 eurų į rankas nuo šių metų gaus beveik 5 proc. daugiau, o iki 2021-ųjų jų atlyginimai pakils per 12 proc. Taip turėtų nutikti, jei, kaip sumanyta, kasmet 100 eurų kils neapmokestinamasis pajamų dydis, kol 2021 m. pasieks 500 eurų ribą.
Bent šįmet daugiausia pakils algos tiems, kurie uždirba 800 eurų (atskaičius mokesčius), – apie 6 proc., o iki 2021-ųjų – beveik 10 proc. Tokia alga šiek tiek didesnė už vidutinį atlyginimą, todėl greičiausiai premjeras panašias pajamas gaunančius žmones ir laiko vidurine klase.
Bet bent pusėje Europos Sąjungos šalių vidutinis atlyginimas į rankas dvigubai didesnis, todėl skaičiuojant pagal ES lygį pas mus vidutiniokais galėtų būti laikomi uždirbantys apie 1500 eurų. Tokių gyventojų pajamos įgyvendinus reformą išaugs palyginti nedaug – per 3 proc., o uždirbančių tūkstančiu ar keliais šimtais daugiau – 2,5 procento.
Žinomos mokesčių ekspertės R.Bilkštytės vertinimu, iš esmės daugiausia naudos dėl mokesčių reformos pajus mažiausiai uždirbantys, o visiems vidutines pajamas gaunantiems asmenims ji bus bene mažiausia.
Vis dėlto laimės ir uždirbantys įspūdingas sumas. Nuo šių metų įsigaliojo vadinamosios „Sodros“ įmokų lubos gaunantiems dideles pajamas. Jos gana aukštos – 2019 m. nebereikės mokėti nuo sumos, viršijančios 120 vidutinių darbo užmokesčių (apie 137 tūkst. eurų). Kitąmet kartelė bus nuleista iki 80, o 2021 m. – iki 60 vidutinių atlyginimų.
Todėl, tarkime, 10 tūkst. eurų (atskaičius mokesčius) per mėnesį uždirbantis aukšto lygio specialistas po poros metų gali tikėtis maždaug 8 proc. didesnių pajamų, nors tokiems asmenims teks mokėti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (nuo „Sodros“ įmokų „lubas“ viršijančios sumos bus skaičiuojami ne 20, bet 27 procentai).
Tiesa, nuo šių metų įsigaliojo dar viena naujovė, galinti apkarpyti į rankas gaunamas pajamas. Tai – pasikeitusi pensijų kaupimo tvarka.
Žinoma, kiekvienas žmogus turės teisę atsisakyti papildomo kaupimo, bet vargu ar bent kiek padoriau uždirbantį pilietį ateityje tenkins vien „Sodros“ pensija. Panūdusiems kaupti maksimaliai teks skirti 3 proc. nuo savo algos, o valstybė pridės dar 1,5 procento vidutinio darbo užmokesčio siekiančią sumą.
Jei tokio asmens alga (atskaičius mokesčius) iki šiol siekė 800 eurų, nuo šių metų ji turėjo pakilti iki 848 eurų. O nusprendus kaupimui skirti 3 proc., ji išaugs tik iki 808 eurų. Atitinkamai 1500 eurų uždirbusio žmogaus atlyginimas turi augti iki 1539 eurų, tačiau atskaičius būsimai pensijai skiriamą dalį jis net sumažėtų iki 1463 eurų.
Aišku, tai nėra itin dideli praradimai, jei tikimasi didesnės naudos po kelių dešimtmečių. Pagal pensijai skiriamas lėšas Lietuvos gyventojai kol kas smarkiai atsilieka nuo Vakarų Europos, o būsimiesiems senjorams laikas suvokti, kad ateitimi turi pasirūpinti ir jie patys. Juolab kad bent kol kas prie to prisidės ir valstybė.
Valstiečiai, pažadėję „milijardą milijonui“, iš esmės padidins dirbančių asmenų pajamas, nors vienų daugiau, kitų – mažiau. Vadinasi, mokesčių reforma visiems duos naudos? Neskubėkime. Pirmiausia valstybei teks ieškoti, kaip kompensuoti netektis. Kol ekonomika auga ir tikimasi dar daugiau ištraukti iš šešėlio, lyg ir viskas gerai.
Kita vertus, pati reforma anaiptol nėra išsami – ji labiausiai skirta turintiems darbo sutartis. Nors numatyta naikinti verslo liudijimus auklėms, statybininkams, automobilių remontininkams, nemažai savarankiškai dirbančių žmonių ir toliau galės naudotis nemenkomis mokesčių lengvatomis.
Pavyzdžiui, darbo sutarties neturintis žmogus, kuris gauna autoriaus atlyginimą, nuo šių metų valstybei atseikės apie 25 proc. pajamų. O jei sudaryta darbo sutartis, apmokestinimas sieks kone 40 procentų. Autoriaus atlyginimų ar individualios veiklos formas kaip naudingesnes renkasi ir toli gražu ne po 1000 eurų uždirbantys asmenys, tačiau mokesčių nuo tos pačios sumos jie sumoka gerokai mažiau, nei tiek pat algos gaunantis samdomas darbuotojas.
Žodžiu, kai kurių ekonomistų gyvulių ūkiu vadinamas reiškinys išliks gyvuoti bent artimiausius metus. Todėl politikams yra kur padirbėti, jei siekiama, kad visi mokėtų tiek, kiek jiems priklauso.
