Praėjusių metų pabaigoje Kauno technologijos universitetas (KTU) sėkmingai pardavė net 5 miesto centre esančius savo pastatus. Už juos gauta 6,17 mln. eurų.
Nauji išskirtinių objektų savininkai jau ruošiasi juos atnaujinti arba dar svarsto, kas pastatuose bus. Aiškiau savo planus žinantys investuotojai didžiavosi, kad įsigijo tarpukariu statytus architektūros objektus.
KTU už gautas lėšas planuoja atlikti daug darbų, kurie pagerins studentų mokymosi sąlygas. Kelis senus objektus universitetas rengiasi parduoti ir šiais metais.
Gautos sumos – įspūdingos
Brangiausiai aukcione parduotas didžiausias objektas – 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvęs Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto pastatas Kęstučio g. 27. Pradinė jo kaina buvo 1 mln. 736 eurų. Jį už 1,8 mln. eurų įsigijo bendrovė „Partnerystės projektai du“.
Pigesni pastatai – Gedimino g. 43 ir Kęstučio g. 8 – buvo parduoti maždaug tris kartus brangiau nei jų pradinė kaina.
Pirmąjį – buvusį Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą įsigijo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, sumokėję 1,4 mln. eurų, nors pradinė kaina buvo 468 tūkst. eurų. Pastato plotas – 1477 kvadratiniai metrai.
Antrąjį – buvusį Ekonomikos ir verslo fakultetą įsigijo bendrovė „SLR Group“, sumokėjusi 1 mln. 470 tūkst. eurų. Pradinė šio pastato kaina buvo 576 tūkst. eurų. Plotas – 1812 kvadratinių metrų.
Už buvusį Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatą, esantį Laisvės al. 55, kurio plotas – 2670 kvadratinių metrų, buvo prašoma 898 tūkst. eurų. Jį įsigijo įmonė „Tranvia“, sumokėjusi 1 mln. 201 tūkst. eurų.
Buvęs bendrabutis A.Mickevičiaus g. 39, kurio patalpų plotas – 704 kvadratiniai metrai, parduotas už 300 tūkst. eurų, nors pradinė jo kaina buvo 163 tūkst. eurų. Savininke tapo įmonė „Ąžuolas LT“.
Bus administracinės patalpos
Įspūdingiausią statinį Laisvės alėjoje – buvusį „Pienocentrą“ – įsigijo kauniečių įmonė „Tranvia“. XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžioje žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas pastatas laikomas vienu ryškiausių Kauno tarpukario modernizmo pavyzdžių.
Įmonės direktorė Jovita Mažeikienė sakė, kad dabar vyksta pastato perėmimo procedūros. Kol kas statinio paskirtis yra mokslo įstaiga, todėl ją reikės keisti į administracinės paskirties patalpas.
„Tokie procesai užtrunka nuo 6 mėnesių iki metų, bet kai procedūros bus atliktos, manome, kad pastatas bus administracinis, patalpas nuomosime. Jo būklė nebuvo bloga, todėl didelio remonto nereikės. Pats statinys mums brangus ir kaip Kauno tarpukario modernizmo šedevras“, – sakė J.Mažeikienė.
Remontuos fasadą ir stogą
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai tapo pastato, esančio Gedimino g. 43, savininkais.
Statinys iškilo 1890 metais, buvo Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai, tarpukariu, 1939–1940 metais, pastate veikė Lietuvos vidaus reikalų ministerija, kurioje dirbo vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė, kad jau artimiausiu metu pradės pastato tvarkymo darbus. Planuojama atnaujinti jo fasadą ir greičiausiai stogą.
„Pačiame pastate nelabai ką galime keisti, nes tai paveldo objektas, tačiau pastato planas puikiai tinka rūmų veiklai. Rūmai veiks pirmame aukšte. Į naująjį pastatą planuojame įsikelti vasarą“, – sakė Z.Dargevičius.
Verslininkas teigė, kad jo netenkino patalpos, kuriose šiuo metu dirba rūmų žmonės, o naujai įsigyto pastato vieta kur kas tinkamesnė, šalia yra Laisvės alėja, pats pastatas turi istorinę vertę, todėl yra tikrai tinkamas verslininkų buveinei įkurti.
Rūmų prezidentas sakė, kad netrukus netoli jų įsigyto pastato atsiras erdvi požeminė automobilių stovėjimo aikštelė Vienybės aikštėje, aplink yra ir daugiau vietų automobiliams palikti, todėl šių nepatogumų pavyks išvengti.
„Tačiau šis pirkinys nereiškia, kad rūmai atsisako tikslo susigrąžinti istorinį rūmų pastatą K.Donelaičio g. 8, kuriame dabar esame, nes tarpukariu sklypas pirktas už verslininkų pinigus, jų lėšomis pastatytas ir įrengtas pats pastatas“, – teigė Z.Dargevičius.
Kitų pastatų naujieji savininkai sakė, kad sandoriai taip pat dar nebaigti, todėl apie tai, kas juose bus, dar anksti kalbėti, aišku tik tai, kad jie nestovės tušti, bus pritaikyti gyventi, kurti, dirbti.
Koncentruojasi Studentų miestelyje
Mantas Lapinskas
KTU viešųjų ryšių projektų vadovas
„Universitetui būtina investuoti į infrastruktūros atnaujinimą siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje. KTU savo veiklą nori koncentruoti universiteto miestelyje Studentų gatvėje. Seni pastatai, kurie nebeatitinka šiuolaikinio universiteto poreikių, yra investicijoms reikalingų lėšų šaltinis.
2018 metų liepą Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leido parduoti 5 KTU nekilnojamojo turto objektus, už juos gauti 6,17 mln. eurų bus investuoti į universiteto studijų infrastruktūros gerinimą.
Už gautas lėšas bus sukurta daugiafunkcė mokymosi erdvė su visą parą veikiančia biblioteka ir kompiuterių klase, aktyvaus mokymosi auditorijos aštuoniuose fakultetuose, probleminiam mokymui pritaikytos auditorijos bei atviros grupinio mokymosi zonos šešiuose KTU fakultetuose, taip pat atvira technologijų auditorija grupiniams darbams trijuose fakultetuose.
2019 metais universitetas planuoja parduoti dar 3 pastatus, kurių nepavyko parduoti per ankstesnius aukcionus. Tai – buvusios Architektūros ir statybos instituto laboratorijos Verkių g. 29, taip pat sporto salės dalis su kiemo aikštele Pašilės g. 41.“
