Skrisdamas iš Dubajaus į Oslą, oro linijų „Norwegian Air“ dviejų mėnesių senumo „Boeing 737 MAX 8“ lėktuvas patyrė variklio gedimą, po kurio sekė beveik 20 minučių trukęs sklandymas 32 tūkst. pėdų aukštyje.
Po kurio laiko naujasis laineris pradėjo avarinio nusileidimo procedūrą Širazo tarptautiniame oro uoste, kuris yra centrinio Irano regiono pietuose.
Kitokie įstatymai
Prieš nutupdydami lėktuvą, pilotai turėjo kelis kartus apskristi aplink regioną. Po skrydžio įgula išjungė pirmąjį variklį dėl tariamai su degalų sistema susijusio gedimo, kuris įprastai nėra būdingas naujiems lėktuvams.
Įdomu tai, kad avarinis nusileidimas į Širazą yra apskritai pirmasis kartas, kuomet avialinijos „Norwegian Air“ lėktuvas nusieido islamiškoje Irano respublikoje. Šioje žemėje pirmą kartą sparnus nuleido ir pats orlaivio modelis „Boeing 737 Max“.
Teigiama, kad Norvegijos avialinijų lėktuvui nusileidimas tokioje pavojingoje teritorijoje toli gražu nebuvo pats maloniausias, tačiau jis buvo būtinas.
Tiesa, norvegai yra ne itin susidūrę su Vidurio Rytų gyvensena ar paties Irano įstatymais, kurie liečia logistikos ir kultūrinius skirtumus, o viską dar labiau apsunkina situacija, kuomet islamiškoje šalyje neplanuotai nusileidžia lėktuvas, pilnas keleivių.
Irano įstatymai numato, kad visos moterys turi dėvėti galvos apdangalus, kurie paslėptų plaukus – tos pačios taisyklės galioja ir visai uniformuotai lėktuvo įgulai. Planuotų skrydžių maršrutų metu, įgula, nusileidusi Irano oro uoste, trumpam plaukus paslepia po specialiomis skarelėmis, taip pat įspėja keleivius dėl iranietiškų įstatymų laikymosi.
Pavyzdžiui, anksčiau, kuomet avialinijos „British Airways“ vykdė skrydžius tarp Lutono oro uosto ir Teherano, lėktuvo įgula turėdavo apsirengti žieminius džemperius su gaubtuvais net ir vasaros metu, nes skrydžių bendrovė nenorėjo investuoti į galvos apdangalus.
Tik nusileidęs norvegų lėktuvas su keleiviais kurį laiką negalėjo laisvai judėti ir turėjo būti specialioje zonoje tol, kol moterys ir įgulos nariai nesuras, kuo apsidengti galvas.
Kaltos sankcijos
Kol keleiviai visą dieną laukė, pakaitinis lėktuvas iš Norvegijos keliavo į Širazo oro uostą, kad galėtų pasiekti ir išgelbėti keleivius. Lėktuvas, kuriuo jie skrido, teigiama, galėjo turėti ir papildomų gedimų ne tik variklyje.
Kam prireikė papildomo lėktuvo, o nebuvo galima vietoje sutvarkyti to paties?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar anksčiau paskelbė sankcijas Iranui, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujintos. Pagal šias sankcijas, joks JAV pagamintas prietaisas negali būti teisėtai importuojamas į Iraną, tarp jų – ir „Airbus“ bei „Boeing“ orlaiviai ir jų detalės.
Vadinasi, jeigu šiam konkrečiam Irane užstrigusiam lėktuvui išties reikėtų kokios nors atsarginės dalies, tai teoriškai reikštų, kad tam reikia specialaus JAV leidimo importuoti detalę į Iraną.
Tai būtų reiškinys, su kuriuo dar nebuvo susidurta D.Trumpo valdymo laikotarpiu, kuomet ir buvo įvestos sankcijos Iranui.
Širazo oro uoste nėra jokių specializuotų įrenginių ar patalpų, kurios turėtų licenziją dirbti su „Boeing 737 Max 8“ tipo lėktuvais ir tai tik dar labiau blogina situaciją, dėl kurios keleiviai ir buvo įkalinti svetimoje valstybėje.
„Norwegian Air“ po įvykio išplatino pranešimą, kuriame paskelbė apie įvykio detales.
„Dėl techninio gedimo skrydis iš Dubajaus į Oslą buvo nukreiptas į Širazo oro uostą Irane. Lėktuvas nusileido saugiai ir prisitvirtino prie vartų, taip išleisdamas juo keliavusius žmones. Keleivių ir įgulos saugumas yra mūsų prioritetas. Juos prižiūri oro uosto personalas.
Oro linijos taip pat išsiuntė pakaitinį lėktuvą, kuris nuskraidins keleivius į Oslą kaip įmanoma greičiau. Mes norėtume atsiprašyti už visus patirtus nesklandumus“, – rašoma pranešime.
Parengė: Agnė Černiauskaitė
