Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad atėjo laikas mažinti minėtą mokestį, nes krizė jau seniai praėjo. Jam nepritaria nei „valstiečių“ atstovas Stasys Jakeliūnas, nei ekspremjeras A. Kubilius, kurių manymu, PVM mažinti galima būtų nebent įvedant naujus mokesčius. Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas mano, jog PVM sumažinimas būtų efektyvesnė priemonė kovoje su augančiomis kainomis negu vyriausybės siūlomi vaučeriai.
2008 m. rudenį konservatoriaus A. Kubiliaus vyriausybė, atsižvelgdama į tuo metu įsisiautėjančią pasaulinę finansų krizę, tuometį 18 proc. PVM tarifą suskubo padidinti iki 21 proc. Šis pakeitimas įsigaliojo 2009 m. Tąkart vyriausybės vadovas pažymėjo, kad toks sprendimas yra „laikina priemonė, kuri leis Lietuvai išgyventi krizę“.
Buvusio socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas 2012-2016 m. kadencijos metu sumažinti PVM nedrįso. Nors nuo „naktinio krizinio“ A. Kubiliaus vyriausybės sprendimo praėjo daugiau negu 10 metų, dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybės apie „laikinai“ padidinto mokesčio sumažinimą bent kol kas taip pat nesvarsto.
Liberalai tiki: kainos sumažėtų, lietuviai primirštų Lenkiją
2017 m. rudenį Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai siūlė mažinti 21 proc. PVM tarifą palaipsniui: 2018 m. taikyti 20 proc. tarifą, 2019 m. – 19 proc., 2020 m. – 18 proc. Tiesa, parlamentas tokiam siūlymui nepritarė.
Liberalų sąjūdžio lyderis, parlamentaras E. Gentvilas LRT.lt teigė, kad liberalų pozicija, nepaisant Seimo sprendimo, nesikeičia ir jie mano, kad krizės metu įvestą 21 proc. PVM tarifą reikėtų sumažinti. Jo įsitikinimu, dėl to sumažėtų prekių ir paslaugų kainos.
„PVM bendrojo tarifo mažinimas padėtų, kalbant apie pirkėjus, kurie važinėja į Lenkiją. Mes norime pasivyti arba norime neatsilikti pagal kainų mažėjimą nuo kaimynų, bet nieko nedarome, o tik užsiimame įvairiomis PVM lengvatomis, pavyzdžiui, malkoms, kurios turi įtakos tik keliems procentams Lietuvos gyventojų“, – valdančiųjų elgesiu stebėjosi E. Gentvilas.
Seimo narys teigė, kad dėl valstybės biudžeto netekimų, sumažinus PVM, jaudintis nereikėtų, nes juos kompensuotų vartojimo padidėjimas. Be to, liberalo įsitikinimu, PVM tarifo sumažinimas pasitarnautų ir kovoje su šešėline veikla Lietuvoje.
„Paprastai mokesčių mažinimas iki tam tikros racionalios ribos mažina šešėlinę ekonomiką, nes nelieka paskatų eiti į šešėlį. Man gražiausias pavyzdys yra buvusio premjero Gedimino Kirkilo sprendimas radikaliai sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 15 procentų. Tris mėnesius fiksuotas įplaukų iš šio mokesčio sumažėjimas, o paskui įplaukos pradėjo augti. Vadinasi, žmonės pasitraukė iš šešėlio ir pradėjo mokėti mokesčius – sumažintas tarifas, tai galbūt nėra paskatų slėpti mokesčius. Lygiai taip pat būtų su bet kurio mokesčio mažinimu – Lietuvos praktika prieš keliolika metų parodė, kad prasminga eiti tokiu keliu“, – aiškino E. Gentvilas.
S. Jakeliūnas: sumažinus PVM reikėtų naujų mokesčių
LRT.lt kalbintas finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino nepritariantis PVM tarifo sumažinimui, mat, jo teigimu, tokiu atveju iškiltų grėsmė nesurinkti pakankamai pajamų į biudžetą.
„Šiuo metu PVM sumažinimui nėra nei ekonominio, nei finansinio pagrindimo“, – pažymėjo ministras.
Be to, V. Šapoka atmetė E. Gentvilo argumentą, kad PVM sumažinimas padėtų numušti kylančias prekių ir paslaugų kainas.
„Lenkijoje bendras PVM tarifas yra didesnis negu Lietuvoje. Taigi tai neišspręstų problemos. Be to, prekybininkai gali tuo PVM tarifo sumažinimu pasinaudoti ir kainos nesumažėtų“, – teigė jis.
PVM sumažinimo idėja nesižavi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys S. Jakeliūnas. LRT.lt jis aiškino, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje finansinė situacija gerokai pasikeitė – panaikinta „Sodros“ skola, padidėjo Lietuvos finansiniai įsipareigojimai gynybai ir kitoms sritims – tad grįžti prie 18 proc. PVM būtų rizikinga.
„Matote, koks chaosas dabar vyksta dėl „Brexit“. Jeigu įvyksta kietasis „Brexit“, o tokia tikimybė egzistuoja, tai Europos Sąjunga, gali patirti neigiamą ekonominį poveikį. Šiame kontekste kalbėti apie apčiuopiamą mokesčių mažinimą, manau, neatsakinga“, – apie kitus pavojus įspėjo S. Jakeliūnas.
„Valstiečių“ atstovas, kaip ir finansų ministras, netiki, kad PVM tarifo sumažinimas padėtų minimizuoti kainų kilimą. Pasak S. Jakeliūno, kainos, sumažinus PVM, gali nukristi tik laikinai, o vėliau, paprastai, anot BFK vadovo, jos atsistato.
„Mums eksperimentuoti, kad „sumažinsime PVM tarifą, sumažės kainos ir galbūt padidės vartojimas, taip kompensuojant viešųjų finansų netektis“ būtų rizikinga“, – pabrėžė S. Jakeliūnas.
BFK pirmininko manymu, diskutuoti apie PVM sumažinimą galima būtų nebent tada, jei kažkas kartu pasiūlytų įvesti naujus mokesčius. Vis dėlto, S. Jakeliūno teigimu, menkai tikėtina, kad nauji mokesčiai atsvertų įplaukų į biudžetą netekimą.
„Tikiuosi, kad mes bazinį PVM tarifą nesumažinsime artimiausiais metais šios kadencijos metu, nebent atsitiktų taip, jog kažkas išdrįstų pasiūlyti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Bet, kadangi nuosavybės dalis Lietuvoje yra pakankamai didelė, tai yra siekia 90 procentų ir daugiau, o pajamos, pavyzdžiui, senjorų, yra pakankamai mažos ir išliks pakankamai mažos, tai įvesti nekilnojamojo turto mokestį reikėtų su įvairiomis išlygomis. Bet tada toks mokestis nebūtų visuotinis ir neturėtume fiskalinio efekto, nesurinktume pinigų.
Arba galėtume kalbėti apie reikšmingą automobilių mokestį, bet čia vėl slypi problema. Perėjimas prie viešojo transporto, ypač regionuose, rajonuose, labai apsunkintų žmonių galimybes judėti tiek į darbus, tiek kitais reikalais. Jei automobilių mokestis būtų visuotinis, gyvenimas tiems žmonėms apsunktų. Taigi labai abejoju, kad tokiems mokesčiams būtų ryžtasi“, – dėstė S. Jakeliūnas.
Ekspremjeras: ši fikcija yra seniai paneigta
21 proc. PVM tarifo įvedimą 2009 m. inicijavęs ekspremjeras, konservatorių frakcijos Seime narys A. Kubilius akcentavo taip pat nepritariantis minėto mokesčio mažinimui. Priėmus tokį sprendimą, aiškino parlamentaras, sumažėtų įplaukos į biudžetą ir dėl to nukentėtų viešųjų paslaugų kokybė, jų prieinamumas.
A. Kubilius tvirtino, kad jo neįtikina ir argumentai, jog sumažinus PVM, biudžeto praradimus kompensuotų padidėjęs vartojimas ir sumenkęs šešėlis šalyje.
„Ši fikcija yra seniai paneigta visų realių faktų ir vien kalbėti apie mokesčių mažinimą nėra labai sąžininga“, – LRT.lt aiškino konservatorius.
Ekspremjeras akcentavo, jog šiuo metu svarbiausia nuspręsti, kaip padidinti biudžeto perskirstymą viešosioms paslaugoms, kaip padidinti biudžeto surinkimą, o ne mažinti PVM tarifą.
„Mano įsitikinimu, visų pirma, turime galvoti, kaip padidinti tą per mokesčius į biudžetą surenkamo pyrago dalį. Lietuva dabar perskirsto 30 procentų biudžeto, mūsų kaimynai estai perskirsto 34–35 procentus, tai mes turime tiek pasiekti ir galvoti, kaip tie mokesčiai mums tą pyragą suneš. Galbūt mums reikia mažesnio PVM, bet tada reikia nekilnojamojo turto ar kito mokesčio.
Kita vertus, bet kokias kalbas apie PVM mažinimą, man atrodo, bent jau laikinai uždarė ši vyriausybė, kai ji sumažino gyventojų pajamų mokestį ir dėl to per tris metus biudžetas neteks apie 1,6 milijardo eurų. Viešąjį sektorių dabar paliekame bent trejiems metams į priekį bado dietai, tai galvoti apie PVM mažinimą būtų visiškai neatsakinga“, – komentavo A. Kubilius.
Mokesčių ekspertas: geriau PVM mažinimas negu vaučeriai
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentas, mokesčių ekspertas Marius Dubnikovas prognozavo, kad dabartiniai valdantieji PVM tarifo nemažins, nes nenorės rizikuoti surinkti į biudžetą mažiau pajamų, kas užkirstų kelią skirti daugiau lėšų socialinėms reikmėms.
„PVM turi progresyvumo požymį, kuris tinka vyriausybei, nes, jeigu esi turtingesnis, daugiau pajamų turi, daugiau pinigų išleidi, tai proporcingai daugiau sumoki ir PVM. [...] Kitu atveju, jeigu esi mažesnių pajamų žmogus, skaitine reikšme išleidi mažiau mokesčiams“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Vis dėlto M. Dubnikovas neslėpė matantis po truputį Lietuvoje atsiveriančias galimybes mažinti bendrąjį PVM. Jo manymu, PVM tarifo sumažinimas vienu mostu nuo 21 iki 18 proc. būtų per daug skausmingas Lietuvos ekonomikai, tad verčiau reikėtų imtis nuosaikesnio plano.
„Palaipsniui, mažinant po pusę procentinio punkto PVM, būtų tikrai įmanoma. Galbūt gali būti keliamas klausimas: gal nesiimkite visuotinio PVM sumažinimo, o pradėkime nuo PVM mažinimo, pavyzdžiui, maisto produktams?“, – svarstė pašnekovas.
Pasak M. Dubnikovo, tikėtina, kad PVM sumažinimas paskatintų vartojimą ir šešėlio susitraukimą, tačiau neaišku, kokiu mastu.
Ekonomistas LRT.lt tvirtino nesutinkantis su politikais, kurie įsitikinę, kad mokesčių sumažinimas būtų naudingas prekybininkams, bet pirkėjams. Anot jo, mažesnis PVM tarifas šiuo atveju būtų daug efektyvesnė priemonė, siekiant pažaboti augančias kainas, negu pastaruoju metu vyriausybės siūlomos idėjos.
„Kai kurie politikai yra tvirtai įsitikinę, kad PVM sumažinimą susižertų verslas, bet realiai konkurencija rinkoje yra pakankamai didelė ir, ko gero, verslui mokesčio sumažinimo nepavyktų susižerti sau. Tai reiškia, kad pinigai nusėstų vartotojų kišenėse, o vartotojai, atsižvelgiant į tai, kad lietuviai šiandien netaupo, leistų pinigus ir jie grįžtų į biudžetą.
Sakyčiau, kad valstybė galėtų sau leisti tokį malonumą ir tikrai tokiu mechanizmu galėtų šiek tiek pakoreguoti pačias kainas, kurias, kaip valdžia deklaruoja, siekia valdyti, nors tie valdžios siekiai, kurie iki šiol buvo, yra labiau panašūs į parodomuosius šou elementus. PVM mažinimas būtų daug efektyvesnis instrumentas negu, pavyzdžiui, įžymieji vaučeriai ar kitos priemonės“, – komentavo M. Dubnikovas.
