Stokholmo arbitražas nagrinėja Prancūzijos „Veolia“ ir savivaldybei priklausančių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) ginčą dėl anksčiau atliktų investicijų į sostinės šilumos ūkį.
Sprendimo laukiama ne anksčiau kaip kitais metais. Dabartinė Vilniaus valdžia yra įsitikinusi, kad prancūzai liko skolingi apie 400 mln. eurų.
Sostinės valdantieji mano, jog pergalė arbitraže yra beveik neabejotina, bet šią savaitę miesto taryba kažkodėl pritarė siūlymui, kad didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų padengtų neįvardyti rizikos kapitalo fondai, su kuriais turėtų derėtis VŠT.
Miestas teisinėms išlaidoms skirtų tik 1,4 mln. eurų, rizikos kapitalo fondų valdytojai pridėtų likusią dalį, o bendra suma iš viso siektų iki 6,4 mln. eurų.
Tačiau rizikos fondams už tokią paramą pažadėtas fantastinis atlygis: jeigu Stokholmo arbitražas stotų į VŠT pusę, finansuotojai susižertų sėkmės mokestį – iki 25,6 mln. eurų.
Įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį bendra suma gali viršyti net 30 mln. eurų.
Pristatydamas šį modelį VŠT vadovas Marius Burokas aiškino, jog rizikos kapitalo fondų įsitraukimas reiškia, kad jie tiki sėkme.
Vis dėlto tokia Lietuvoje dar neįprasta finansavimo schema kai kuriems miesto politikams pasirodė įtartina. Anot jų, jei kvepia pergale, ar nevertėtų patiems sumokėti advokatams, o ne pažadėti didžiulius pinigus kitiems investuotojams.
– Ar siūlymas pasitelkti arbitražiniam ginčui rizikos kapitalo fondus buvo Vilniaus valdžios iniciatyva? – „Lietuvos rytas“ paklausė savivaldybės Antikorupcijos komiteto pirmininko Kęstučio Nėniaus.
– Tokį pasiūlymą pateikė VŠT ir, atrodo, jų advokatai. Pasitelkti rizikos kapitalo fondus gal ir nieko baisaus.
Tačiau jeigu bendrovė VŠT yra ieškovė, ji ir galėtų finansuoti bylinėjimąsi, pavyzdžiui, pasinaudodama banko paskola.
Gali ir įmonę valdanti savivaldybė padėti, manau, kad lėšų tikrai galima rasti.
– Galbūt tuomet lūkesčiai dėl palankaus sprendimo yra perdėti, jeigu reikia pasitelkti finansuotojus?
– Ieškinio suma siekia apie 400 mln. eurų. Jei prisiteisime būtent tiek, tos išlaidos fondams tikrai atsipirks. Tačiau reikėtų suvokti, kad jų tikslas yra uždirbti.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos analizė parodė, kad šilumos ūkio nuomos laikotarpiu vilniečiai galėjo permokėti apie 30 mln. eurų. Tarkime, kad bent jau šią sumą tikrai pavyktų atgauti.
Tačiau tuomet visus tuos pinigus tektų atiduoti rizikos kapitalo fondui. Iš kokių lėšų tada reikės kompensuoti gyventojų už šilumą permokėtą sumą?
Šio sprendimo šalininkai aiškino, kad pralaimėjusi savivaldybė ar VŠT beveik nenukentėtų.
Tik kažkaip keista, kad labai tikimasi pergalės, o reikia taip apsidrausti.
– Ar nepasirodė įtartina tokia finansavimo schema?
– Apie grėsmes kalbėjau tarybos posėdžiuose, įspėjau ir jos narius, ir Vyriausybės atstovą. Manau, pagrindo abejonėms yra.
Tikiuosi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ar kitos institucijos žino, kas buvo svarstoma.
Nors tikrai manau, jog kreipsiuosi į teisėsaugą kaip tarybos narys, kad būtų pateiktas aiškus atsakymas, ar toks modelis tikrai teisėtas ir naudingas miestui.
