„Tikiuosi, pasiruošusi“, – į klausimą, ar Lietuvos eksporto rinka pasiruošusi neapibrėžtumui, kuris šiuo metu vyrauja pasaulio rinkose, atsakė V.Vasiliauskas.
„Jeigu žiūrėtume į mūsų eksporto struktūrą, ji diversifikuota, ir Lietuvos neišskirčiau iš visos euro zonos. Taip, mes esame labai priklausomi nuo eksporto, jis mums svarbus ne tik į trečiąsias šalis, bet ir ES viduje“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Pasak jo, mažėjanti euro zonos išorinė paklausa turės poveikį ir Lietuvai.
„Jeigu kalbėtume apie vidinį eksportą iš Lietuvos, tai ekonomikos ciklo pasikeitimas paveiks eksporto skaičius. Todėl, prognozuodami šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, jį taip pat sumažinome, palyginti su 2018 metais“, – sakė V.Vasiliauskas.
Kaip teigė Centrinio banko valdybos pirmininkas, Lietuvos ekonomikai toliau sparčiai augti bus labai sudėtinga.
„Mes ir toliau laikomės savo pozicijos, kad Lietuvos ekonomikos ciklas savo piką jau pasiekė“, – pridūrė V.Vasiliauskas.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,9 proc.), Latviją (9,8 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Rusijos (15 proc.), Vokietijos (11,9 proc.), Lenkijos (11,3 proc.) ir Latvijos (6,8 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,2 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), JAV (8 proc.), Latviją (7,8 proc.) ir Švediją (7,1 proc.).
2018 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 15,1 ir 21,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,1 ir 17,2 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,6 ir 11,5 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (20,7 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,3 proc.), plastikų ir jų gaminių (8 proc.).
