Praėjusią savaitę žurnalistai surengtoje ekskursijoje po Hohenšteino institutą Vokietijoje turėjo galimybę įsitikinti, kaipgi yra tikrinama „Lidl“ drabužių kokybė bei sužinoti daugiau užkulisinių dalykų apie jų kelią iki parduotuvių lentynų.
Modeliai – vietiniai gyventojai
Pagrindinė „Lidl“ būstinė yra įsikūrusi Vokietijos miestelyje Nekarzulme, kur ir gimė prekybos tinklo įkūrėjas. Už maždaug pusvalandžio kelio nuo būstinės stovi ir 1946 m. įkurta ilgametę patirtį turinti, tarptautinė nepriklausoma akredituota bandymų laboratorija ir tyrimų institutas. Hohenšteino institute tikrinama įvairių įmonių tekstinės gaminių, tarp jų ir „Lidl“, kokybė.
Įdomu tai, kad institute taip pat atliekami ir prekybos tinklo drabužių dydžių matavimai, o modeliais čia tampa įvairiausio amžiaus ir kūno sudėjimo vietiniai miestelio gyventojai, kurie iš to gali ir užsidirbti.
„Turime ir tokių modelių, kurie pas mus „dirba“ nuo vaikystės. Pavyzdžiui, vienas vaikinas, dar būdamas vaikas, matuodavosi mūsų vaikiškus rūbelius, o dabar, po 20 metų, kuomet grįžta namo per atostogas po studijų, paskambina mums ir paklausia, ar nereikia išmatuoti kokio nors drabužio.
Skelbimus, kad ieškome naujų modelių, dedame į vietinį laikraštį. Dažniausiai tie žmonės turi ir kitus darbus, šis tik papildomas, nes mums jų reikia apie 1-2 val. per dieną“, – pasakojo matavimus atliekančios darbuotojos.
Jų iš viso yra keturios – moterys tikrina žmonių sudėjimą ir žymisi duomenis lentelėse. Yra ir atskiros komandos, kurios dirba su vyriškais, moteriškais drabužiais, moteriškais apatiniais, sportiniais drabužiais bei vaikams skirta apranga.
Turi kelis variantus
Dažniausiai pasirenkamos moterys, kurios nešioja vidutinį vokiečių – 54 – drabužių dydį. Kam testavimui reikalingi net keli to paties dydžio, tačiau skirtingų figūrų bei sudėjimų modeliai?
Specialistės teigė, kad, pavyzdžiui, suknelė, pritaikyta ir pasiūta atitinkamam dydžiui, ant tikro asmens gali atrodyti visai kitaip. Žurnalistams buvo pademonstruota, kaip viena moteris pasimatuoja tokio paties dydžio suknelę, tačiau su skirtingų ilgių rankovėmis bei šiek tiek kitokiu jos kritimo būdu, dėl ko vaizdas gerokai skyrėsi.
Anot specialisčių, vieno modelio suknelė visuomet turi kelis variantus, kuriuos išbandę modeliai ir nusprendžia, kuris jos pasiuvimo variantas buvo geriausiasias. Tiesa, kūdikių drabužėliai testuojami ant specialių dirbtinių manekenų, nes jie yra pernelyg judrūs, kad būtų galima tinkamai pamatuoti rūbą.
„Prieš pradedant pardavinėti tam tikrą drabužį, mes prašome tiekėjo atsiųsti tikslius jo dydžius. Yra kiekvieno rūbo visų galimų dydžių išmatavimai, kurie sudaro dydžių rinkinį. Mes juos patikriname ant realių asmenų, klausiame, kaip jie jaučiasi, o tuomet su visomis pastabomis ir prašymais patobulinti siunčiame atgal tiekėjui“, – aiškino instituto darbuotojos.
Paklaustos, ar matavimams naudoja ir kitų tautybių moterys, nes prekybos tinklas drabužius tiekia daugelyje užsienio valstybių, specialistės patikino, kad prieš dešimt metų Vokietijoje buvo vykdytas didelis tyrimas, kurio metu buvo išmatuota per 30 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Taip buvo nustatyti kiekvienos iš šalių vidutiniai dydžiai, kurie yra naudojami iki šiandien.
Kas tikrinama institute?
Kodėl reikalingi nepriklausomi institutai, tikrinantys tekstilės gaminių kokybę? Instituto darbuotojų teigimu, drabužiai, patalynė ir rankšluosčiai tiesiogiai liečiasi prie odos, todėl svarbu, kad jie būtų kokybiški ir padėtų žmonėms jaustis komfortiškai. Tam atliekama krūva įvairiausių bandymų ir patikrinimų.
Hohenšteino instituto laboratorijose tikrinamos šios „Lidl“ tekstilės savybės: kenksmingųjų medžiagų normos audinyje, audinio blukimo lygis, PH rodikliai, pagaminimo kokybė, drabužių dydžio tinkamumas ir pan.
Institute yra daugybė specialių laboratorijų ir mechanizmų, kurie ir tiria drabužių bei tam tikrų jų dalių kokybę, skirtingų audinių savybes, dėvėjimosi lygį, kaip medžiaga yra linkusi į burbuliavimąsi ir t.t.
Pavyzdžiui, vienas iš mechanizmų stipriai įtrinant sausą bei šlapią audinį analizuoja, kad jo medžiaga nėra linkusi palikti atspalvį, t.y. ar ji, tarkime, nenudažytų jūsų baltos sofos. Žurnalistams buvo parodyta, kaip ištiriama, kuri medžiaga dažo, o kuri yra kokybiška ir kontaktuodama su kitu audiniu nekeičia jo spalvos.
Taip pat buvo rodomi medžiagos burbuliavimosi bandymai bei plėšymo testas, kurio metu nustatomas audinio atsparumas tempimui. Specialus aparatas prikabina medžiagą iš viršaus bei apačios ir tempia ją į skirtingas puses, kol ji galiausiai plyšta. Tokie pat bandymai atliekami ir tikrinant sagų bei siūlių atsparumą tempimui. Iš viso tokiu būdu testuojami penki mėginiai skirtingomis tempimo kryptimis.
Tikrina ir atsparumą vandeniui
„Mes tiriame, koks yra kokybės standartas audiniams ir kokios dėvėjimosi normos yra toleruotinos. Pavyzdžiui, viskozė yra išties nepavojinga, bet ji yra gana stipriai linkusi burbuliuotis.
Taip pat atliekame hidrostatinį spaudimo testą sporto drabužiams ir striukėms. Spaudimas vyksta iš apačios stebint, ar audinyje neatsiranda skylučių. Be to, ant tokių drabužių tikriname ir pralaidumą vandeniui“, – techniką demonstravo specialistai.
Ekskursijos metu buvo parodyta, kaip du skirtingi audiniai, kurie turėtų būti nepralaidūs vandeniui, reaguoja į jo srovę. Specialus aparatas sukuria lietaus efektą, po kurio matyti, kaip vieną iš medžiagų liko visiškai sausa, o kita praleido vandenį ir sušlapo.
Atliekami ir įvairiausi testai su oda, kurio parodo audinio ir jos sąveiką. Testuojamas ne tik visas drabužis, bet apskritai kiekviena jo detalė.
Institutas naudojasi penkiais metodais, kurie parodo, kaip tekstilė sąveikaus su žmogaus oda – tai drėgmės indeksas, tekstilės topografas, nurodantis audinio iškilimus, kurie liesis prie odos, tekstilės standumas bei lankstumas. Taip pat tikrinama, kaip greitai audinys sugeria prakaitą bei skysčius, o paskutinysis testas nurodo plaukelių kiekį ant audinio paviršiaus, kuris gali lemti, ar audinys sukels niežulį, ar ne.
Apie institutą
Hohenšteino institutas yra pasaulyje lyderiaujanti tekstilės tikrinimų dėl kenksmingų medžiagų sudėtyje laboratorija pagal „Standart 100 by OEKO-TEX“. Tai – nepriklausoma tikrinimo ir sertifikavimo sistema tekstilės žaliavoms, tarpiniams ir galutiniams produktams visame gamybos procese tikrinti.
Kūdikių, sporto ir kitų specialiųjų drabužių ar namų tekstilei atliekamos papildomos patikros: higieninėms, biologinėms savybėms, drėgmės laidumui, kvapui, odos dirginimui, įvairių sąlygų poveikiui, kt.
Hohenštein instituto yra suteikęs „Lidl“ kokybės sertifikatą. Ištyrus audinius, specialistų teigimu, paaiškėjo, kad tekstilė neturi kenksmingo poveikio vartotojams. „Oeko-Tex 100“ reikalavimuose pateiktos griežtos leistinų kenksmingų kiekių normos.
„Lidl“ kartu su Hohenšteino institutu sukūrė kokybės ženklą „Patikrinta kokybė“. Šiuo ženklu pažymėti produktai įvertinti trijose kategorijose: medžiagų kenksmingumo, gaminio kokybės, dydžio tinkamumo.
