Ir nežinia, ar garsusis knygos autorių tandemas – žydas Ilja Ilfas ir rusas Jevgenijus Petrovas – romano pabaigai nebūtų pasirinkę žemiau aprašyto nuotykio, kuris būtų leidęs toliau rutulioti kėdėje paslėpto lobio istoriją, neužbaigiant jos Ipolito Matvejevičiaus desperatišku vilkišku kauksmu.
O gal atvirkščiai – būtent ši plunksnos genijų sumanyta visos tos istorijos pabaiga galėtų tapti kelrode žvaigžde ir precedentu Jeruzalės rabinų teismui, turinčiam priimti sprendimą gana kebliu klausimu. O atsitiko štai kas.
Jeruzalėje, „Shlomi Sima“ internate prie garsiosios Myriaus ješivos, moksleiviai rado banknotų pluoštą 100 dolerių kupiūromis ir niekaip negali tų pinigų pasidalyti.
Pasak Izraelio laikraščio „Kikar Shabat“, pinigai iškrito iš kėdės, kurią prieš porą metų iš netoliese esančio sąvartyno parsinešė vienas moksleivis. Myriaus ješiva (hebr. sėdėjimas) – aukštoji religinė mokykla, daugiausia skirta Talmudo studijoms, įsteigta 1815 metais Myriuje (kitaip dar Myre ar Mire), dabartinės Baltarusijos mieste, o vėliau dėl karų ir kitų negandų persikėlusi į Brukliną ir Jeruzalę.
Kartą vienas iš moksleivių, sėdėdamas ant kėdės, pasijuto nepatogiai ir nusprendė išsiaiškinti to nepatogumo priežastį. Pakrapščius iš kėdės iškrito pluoštas banknotų. Tuo metu klasėje buvo dar keturi mokiniai, kurie visa tai matė. Kol žado netekę būsimieji rabinai žiūrėjo į pinigus lyg stabo ištikti, vienas iš jų atsipeikėjo greičiau už kitus ir čiupo dolerius . Berniukas, kuris sėdėjo ant kėdės, turėjo tenkintis tik vienu 100 dolerių banknotu.
Be šį įvykį mačiusių moksleivių, sužinojęs apie įvykį, pretenzijas į pinigus pareiškė ir buvęs mokinys, kuris rado kėdę sąvartyne. Kiekvienas, pretenduojantis tapti teisėtu radinio savininku, remiasi įvairiais žydų išminčių nutarimais, o taip pat įstatymais bei teisinių klausimų, susijusių su teisių į radinį nustatymu, kurie nagrinėjami Babilono Talmudo traktate „Bava Mecija“, išaiškinimais.
Kaip praneša Izraelio televizijos kanalo „9 Kanal“ interneto svetainė „9tv.co.il“, jokios informacijos apie buvusį kėdės savininką, kuris galėjo joje paslėpti savo santaupas, rasti nepavyko.
Ješivos vadovybė ir mokytojai bandė išspręsti ginčą patys, tačiau jiems nepavyko prieiti prie vieningos nuomonės, kadangi kiekvieno Talmudą studijuojančio jaunuolio argumentai yra svarūs. Tad banknotų pluošto likimą spręs Jeruzalės rabinų teismas.
Parengė Leonas Grybauskas
