Prastas vadovas ir nedarbingumo lapelis: ar yra ryšys?

Jei 2014 m. patiriantys stresą darbo vietoje skundėsi beveik 88 proc. dirbančiųjų Lietuvoje, tai 2019 m. šis rodiklis krito iki 65,7 proc. Daugiausiai lietuvių nurodė patiriantys įtampą dėl vadovų neprofesionalumo.

Kaip parodė  1242 dirbančiųjų apklausa, kurią atliko CVMarket.lt, Lietuvoje stresą darbe teigia patiriantys 65,7 proc. visų respondentų.<br>123rf nuotr.
Kaip parodė  1242 dirbančiųjų apklausa, kurią atliko CVMarket.lt, Lietuvoje stresą darbe teigia patiriantys 65,7 proc. visų respondentų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 13, 2019, 4:20 PM

„Amerikos psichologų asociacijos paskelbta studija teigia, kad net 75 proc. dirbančiųjų darbą laiko pagrindiniu streso šaltiniu, o daugiau nei pusė mano, kad įtampa darbe neigiamai veikia jų našumą, - teigia CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, –  dar teigiama, jog dėl streso darbuotojai nedarbingi būna ilgiau nei dėl darbe patirtų traumų ar ligos,  taip pat dažniau keičia darbą. Ilgalaikio streso pasekmė – depresija, „perdegimo sindromas“. 

Kaip teigia Amerikos streso institutas, JAV įmonėms darbuotojų patiriama įtampa darbe atsieina nuo 150 iki 300 mlrd. dolerių per metus. Tiek išleidžiama nedarbingumo apmokėjimui, gydymo bei reabilitacijos išlaidoms padengti, sumažėjusiam darbo našumui ir didelei darbuotojų kaitai kompensuoti. 

Stresas Lietuvoje

Kaip parodė  1242 dirbančiųjų apklausa, kurią atliko CVMarket.lt, Lietuvoje stresą darbe teigia patiriantys 65,7 proc. visų respondentų. Prieš penkerius metus blogai besijaučiančių darbe būta net 87,9 proc. Tikėtina, kad Lietuvos verslui žengiant link brandos, šis procentas bus linkęs mažėti, nors stiprėjanti konkurencija dėl geresnio darbo ar karjeros šį mažėjimą gali pristabdyti. Be kita ko, daugėja streso ir darbdaviui, nes apie tai, kuo pakeisti išėjusį darbuotoją tenka vis dažniau.

Deja, kol kas nėra suskaičiuota, kiek stresas darbe kainuoja Lietuvos verslui, tačiau, tai, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių, o streso palydovėmis - širdies ir kraujagyslių ligomis - lietuviai serga dažniausiai, rodo, kad patiriamos išlaidos yra tikrai nemažos. Juk vien 2017 m. šio tipo ligos lėmė 48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų mirčių.“

Kompanijos ‚„Statista“ 2017 m. duomenimis JAV labiausiai stresavo dirbantieji, kuriems nuo 30 iki 49 metų, Lietuvoje įtampa darbe kiek dažniau skundžiasi tie, kas dar neįkopė į ketvirtą dešimtį.

Dėl ko stresuoja dažniausiai

Tačiau, jei dirbantys amerikiečiai daugiausiai skundžiasi pernelyg dideliu darbo krūviu, lietuviai teigia dažniausiai patiriantys stresą dėl vadovų neprofesionalumo. Taip nurodė 24,4 proc. CVMarket.lt apklausos dalyvių. Pastebėtina, kad nepatenkintų vadovais prieš 4 metus buvo dar daugiau – 31,1 proc., kas liudytų, kad padėtis po truputėlį taisosi.

Antru pagal svarbą streso šaltiniu lietuviai įvardijo prastą atmosferą įmonėje. Ją šiemet paminėjo 19,7 proc. respondentų, kai 2014 m. – 27,7 proc. Per didelis darbo krūvis liko trečias su 14,5 proc., kai prieš penketą metų juo skundėsi beveik penktadalis dirbančiųjų.

Lietuviai gana aukštos nuomonės apie savo turimą kvalifikaciją, nes tik 5,4 proc. apklausos respondentų užsiminė, kad dažnai stresuoja dėl žinių ar kompetencijos trūkumo. Anksčiau neabejojančių savo kompetencija būta 8,1 proc.

Streso šaltinis - biurokratija

Mažiausiai nepatogumų dirbantiems Lietuvoje pridaro nesibaigiantys susirinkimai ir posėdžiai, dėl kurių įtampą jaučia tik 1,7 proc. tyrimo dalyvių. Tiesa, prieš penkerius metus stresuojančių dėl didelės biurokratijos buvo kiek mažiau. Ar tai tik nėra požymis, kad Lietuvos verslas stambėja, darosi vis labiau reglamentuotas ir atitinkamai mažiau paslankus. Be to, Lietuvoje gausėja ir tarptautinių kompanijų, kuriose biurokratiniai procesai dar sudėtingesni ir ilgesni.

 Kiek skirtingai į streso priežastis žvelgia Lietuvos dirbantieji ir dirbančiosios. Moterys aštriau reagavo į vadovų neprofesionalumą ir per didelę biurokratiją, o vyrai buvo pakantesni prastai atmosferai įmonėje ir dideliam darbo krūviui. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.