Pinigus aukoja, bet kartais jie įkrenta ne į tą kišenę: kaip dingsta tūkstančiai

Lietuvoje, regis, pamažu stiprėja Vakaruose senas tradicijas turinti paramos ir labdaros kultūra.

20 eurų, euras, eurai, infliacija, defliacija, pinigai , ES valiuta<br>M.Patašiaus nuotr.
20 eurų, euras, eurai, infliacija, defliacija, pinigai , ES valiuta<br>M.Patašiaus nuotr.
Neseniai didelio atgarsio sulaukė „Lietuvos ryto“ paskelbta neįgalaus vaikino, kuriam reikėjo gyvybiškai svarbaus aparato, padedančio atsikosėti ir lengviau kvėpuoti, istorija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neseniai didelio atgarsio sulaukė „Lietuvos ryto“ paskelbta neįgalaus vaikino, kuriam reikėjo gyvybiškai svarbaus aparato, padedančio atsikosėti ir lengviau kvėpuoti, istorija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 14, 2019, 10:53 AM

Ją visaip skatina net turtingos šalys, kur valstybės institucijos, atrodytų, pajėgios gerai pasirūpinti savo piliečiais.

Matyt, tuo nereikėtų stebėtis. Juk labdaringa veikla telkia visuomenę, ugdo bendruomeniškumą, atjautą, o tai padeda pasijusti reikalingiems tiek paramos laukiantiems, tiek ją teikiantiems žmonėms.

Tiesa, šioje veikloje yra ir šešėlių. Neseniai didelio atgarsio sulaukė „Lietuvos ryto“ paskelbta neįgalaus vaikino, kuriam reikėjo gyvybiškai svarbaus aparato, padedančio atsikosėti ir lengviau kvėpuoti, istorija.

Atskira kalba, kodėl kosulio asistentu vadinamo aparato kainos, siekiančios 6,8 tūkst. eurų, nekompensuoja valstybė.

Galbūt tokios įrangos retai kam prireikia, ir sveikatos apsaugos valdininkai iki šiol nepasirūpino, kad tam būtų skiriama lėšų iš ligonių kasų biudžeto.

Vienaip ar kitaip, neįgalieji negali laukti, kol valstybė jiems padės, o kukliai gyvenančios jų šeimos neretai neišgali nupirkti brangios medicininės įrangos.

Tada lieka vienintelė viltis – visuomenės pagalba.

Dar 2017 metais viešai paskelbus reta progresuojančia genetine liga sergančio vaikino istoriją sujaudinti žmonės vos per savaitę jam paaukojo 21 tūkst. eurų – gerokai daugiau, nei reikėjo kosulio aparatui įsigyti.

Būtų galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja atjautos. Tačiau prabėgus kone porai metų pasigirdo abejonių, ar tie surinkti pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Šiuo atveju padėti neįgaliam jaunuoliui buvo pasišovęs labdaros ir paramos fondas „Algojimas“.

Kosulio aparatas buvo nupirktas, jaunuoliui dar pervesta 10 tūkst. eurų, bet iš „Algojimo“ fondo pasitraukę darbuotojai dabar ėmė įtarinėti, kad dalis šiam neįgaliajam paaukotų pinigų – maždaug 6 tūkst. eurų – galėjo nukeliauti neaiškiais keliais.

Pasigirdo svarstymų, kad „Algojime“ vyksta nešvarūs dalykai, nes iš 2017 metais ten dirbusių 13 asmenų liko tik trys.

Kritiškai šio fondo veiklą vertina ir Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovė, atkreipusi dėmesį, kad už „Algojimo“ terapijas, taip pat vasaros stovyklas neįgaliesiems moka jų tėvai, nors tam pinigai renkami ir iš aukotojų.

Gali būti, kad abejones dėl fondo „Algojimas“ veiklos skaidrumo kursto įsiplieskę nesutarimai tarp jo vadovės ir buvusių darbuotojų. Kad ir kaip būtų, tokie kivirčai kenkia visai labdaringai veiklai, nes čia viską lemia žmonių pasitikėjimas, kad jų paaukoti pinigai nebus praganyti.

Vis dėlto kaip vertinti faktą, kad neįgaliam jaunuoliui nebuvo pervestos visos jam geradarių paaukotos lėšos?

Įstatymai čia nepažeisti – labdaros fondai neprivalo visų konkrečiam asmeniui paaukotų pinigų jam ir skirti. Jei lėšų surenkama daugiau, nei reikia nurodytam tikslui, likę pinigai gali būti panaudojami ir kitaip.

Tačiau visuomet būtina viešai paaiškinti, kam buvo panaudotas kiekvienas paaukotas centas.

Kai žmonės, sujaudinti konkretaus nelaimėlio likimo, nori jį paremti, gal geriausia būtų visus pinigus tokiam asmeniui ir skirti arba bent atsiklausti aukotojų, ar jie neprieštarauja kitokiai panaudai.

Būtent tokio skaidrumo galima pasigesti „Algojimo“ paremto neįgalaus jaunuolio atveju – nebuvo viešai skelbiama nei kiek jam surinkta pinigų, nei kas už juos įsigyta, nei kam panaudota likusi jų dalis.

Šitoks slapukavimas, net jei nemėginama juo pridengti lėšų pasisavinimo, jau savaime kenkia kilnioms labdaros akcijoms – juk žmonės seniai pamokyti, kad ne visada galima pasitikėti netgi kilnius siekius skelbiančiais asmenimis.

Prieš keletą metų „Lietuvos rytas“ atskleidė ne vieną atvejį, kai aferistai tik imitavo paramos vargstantiems ukrainiečiams rinkimą, net surengė apgaulingą fotosesiją, kad sugraudintų žmones.

O kita labdarą rinkusi aferistė M.Dubinskaitė penkerius metus mulkino žmones išgalvotais pasakojimais apie gyvenimo nuskriaustą, o iš tikrųjų nė neegzistavusią mažylę, prisistatydama skirtingais vardais, prikūrė ir daugiau ašaringų istorijų, skirtų pinigams išvilioti.

Viena organizacija skelbėsi neva bendradarbiaujanti su Raudonuoju Kryžiumi, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, o aukos rinktos nežinia kam.

Ne visada nusiseka ir skambiai išreklamuotos labdaros akcijos. Antai pernai kritikos sulaukė paramos fondo „UNICEF Lietuva“ surengta trijų žinomų mūsų šalies žmonių misija į Etiopiją.

Panašios įžymybių kelionės į Afriką – įprasta UNICEF taktika siekiant pritraukti lėšų skurstantiems pasaulio regionams.

Bet kai kiekvienas garsių žmonių žingsnis filmuojamas, fotografuojamas ir viešinamas, o badaujantys ir sergantys vaikai tampa fonu, tarsi iliustruojančiu įžymybių kilnumą, tokia savireklama žmones tik erzina, kyla abejonių, ar parama nuoširdi.

Akivaizdu, kad labdarai pražūtingos bet kokios dviprasmybės ar neaiškumai.

Tuo metu pačios paramos organizacijos nepakankamai rūpinasi, kad jų veikla būtų visiškai skaidri, nepažeidžianti etikos normų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.