Tačiau vietinė spauda, o juo labiau federalinė žiniasklaida nelaiko šios temos patrauklia. Staiga apie vieną „rusų“ prekybos centrą parašė didžiausi vokiečių laikraščiai ir žurnalai.
Kas pelnė šlovę kukliai žemų kainų parduotuvei „Mere“, šio mėnesio pradžioje atidarytai Leipcige? Tas, kad po dviejų dienų ji užsidarė – baigėsi produktai. Dabar „desantininkas“ iš Sibiro ir vėl pradėjo dirbti. Tačiau jau nebėra tų eilių ir grumtynių prie kasų, kurios sukėlė kolegų susidomėjimą.
Nes nėra produktų, kurių kainos „kaip VDR“, rašo Vokietijoje leidžiamo interneto laikraščio „Russkaja Germanija“ žurnalistas Arsenijus Kamatozovas.
Kada 400 g saliamio pakuotę (nors ir „gimusią“ Rumunijoje) parduoda po 0,69 Eur tuo metu, kai žemų kainų čempionas „Aldi“ už 125 g tokios pat pagal išvaizdą dešros prašo 1,49 Eur, o „Lidl“ – 1,79 Eur už 100 g, tai sudraskomi visi vokiečių pirkėjų šablonai. Netgi superkonkurencingą pieną „Mere“ pardavinėjo po 0,62 Eur už litrą, nors pas konkurentus jis kainuoja ne mažiau kaip 0,7 Eur.
Nenuostabu, kad naujosios žemų kainų parduotuvės tūkstančio kvadratinių metrų plote vos nesugriuvo lyderio „Aldi“ šlovė, kurioje šis pavyzdžio neturintis žemų kainų prekybos tinklas maudosi pusę amžiaus.
Bent jau nedėkingieji mano kolegos, kurių atlyginimai ir honorarai dešimtmečius buvo mokami iš pinigų, gaunamų iš šio giganto už reklamą, paskubėjo palaidoti savo geradarį žudančiose antraštėse, rašo A.Kamatozovas.
Ištisas dvi dienas „Rusiškas Aldi“ iš laikraščių puslapių grasino žūtimi vokiečių prekybai. Kol neužsidarė patikrinimui ir prekių inventorizavimui, kad galėtų viską permintyti.
Kas jis, tas narsusis desantininkas, atnešęs į Leipcigą žinią apie VDR nemirtingumą?
„Mere“ priklauso etninių vokiečių šeimai iš Krasnojarsko Schneiderių pavarde. Sibire jie įsteigė žemų kainų parduotuvių tinklą „Svetofor“ („Šviesoforas“). Šiame tinkle yra ar tai 600, ar tai 800, ar tai 980 prekybos centrų.
Tikslių duomenų nėra, Schneideriai visai nebendrauja su žiniasklaida, jie neišleidžia nė vienos kapeikos savo parduotuvių reklamai ar PR svetainėms.
Vienas iš jų alinių tinklo „Napilnik“ („Dildė“) partnerių, su kuriuo jie pradėjo prekybos verslą Sibire, rusiškam „Forbes“ sakė, kad Schneideriai iš namų išeina tik naktį. Tikriausiai pajuokavo, tačiau nei „Forbes“, nei kiti kolegos taip ir nesugebėjo per kelerius metus paimti interviu iš „Šviesoforo“ savininkų. Nepavyko to padaryti ir vokiečių kolegoms, kada jaunoji Sibiro tinklo dukterėčia vardu „Mere“ susprogdino Leipcigo pirkėjų protą.
Beje, kažkokios nuogirdos iš šeimininkų vis dėlto į vokiečių žiniasklaidą prasiskverbė: „Mere“ ketina atidaryti Vokietijos rytuose tūkstantį prekybos taškų.
Tokių fantastiškų planų mes, žinoma, nekomentuosime, sako straipsnio autorius.
Parengė Leonas Grybauskas
