Ekonomikos augimas trejus metus iš eilės viršija 3 proc., pažymima pranešime.
Didžiausios įtakos ekonomikos plėtrai pernai turėjo sparčiai augęs statybų sektorius ir apdirbamoji pramonė, taip pat transporto ir logistikos, ryšių ir informacijos sektoriai. Plėtrą stabdė tik žemės ir miškų ūkiai, žuvininkystės sektorius.
Vidaus vartojimas augo sparčiausiais per pastaruosius šešerius metus – 5,3 proc., galutiniam vartojimui ūgtelėjus 4,6 procento.
Darbo našumas padidėjo 5,3 proc. valandai ir 2,6 proc. darbuotojui.
Prekių ir paslaugų eksportas augo 4,3 proc., importas – 6,1 procento.
Paskutinį 2018-ųjų ketvirtį ekonomikos metinis augimas siekė 4,2 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,3 procento.
Įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų įtaką, per metų ketvirtį (ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju) Estijos ūkis paaugo 2,2 procento.
Praėjusiais metais Estijos sukurtas BVP galiojusiomis kainomis vertinamas apytikriai 26 mlrd. eurų.
Didins pensijas
Estijos vyriausybė pritarė Socialinių reikalų ministerijos siūlymui pensijas nuo balandžio 1 dienos didinti vidutiniškai 8,4 procento.
„Augant atlyginimams, didinamos ir pensijos. Atlyginimų didėjimas pernai atsispindės pensijų indeksavime nuo šių metų balandžio. Šiemet jų augimas gali būti solidžiausias per pastaruosius metus – vidutiniškai 8,4 proc.“, – sakė socialinių reikalų ministrė Kaia Iva.
Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, toks pensijų indeksavimas nustatytas įvertinus vartotojų kainų indekso pokytį ir privalomojo socialinio draudimo mokesčio įplaukų augimą. Šių faktorių lygimasis svoris – atitinkamai 20 proc. ir 80 procentų. Vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,4 proc., o privalomojo socialinio draudimo mokesčio įplaukos padidėjo 9,7 procento.
Bazinė pensijos dalis didės iki 191,6 euro, taip vadinama „tautos pensija“ – iki 205,21 euro, pensija turintiems 15-os metų darbo stažą – iki 291,05 euro, 30-ies metų – iki 390,46 euro, 40-ies metų – iki 456,73 euro, 44-ių metų – iki 483,24 euro per mėnesį.
Socialinių reikalų ministerijos skaičiavimais, valstybės mokamų pensijų padidėjimą šiemet pajus beveik 350 tūkst. pensininkų, taip pat apytikriai 60 tūkst. asmenų, gaunančių pašalpas dėl darbingumo praradimo. Mokesčių mokėtojams tai papildomai kainuos beveik 113,6 mln. eurų.
Didėjant pensijoms augs ir su nedarbingumu susijusios išmokos.
Pensijos Estijoje kasmet nuo balandžio, įvertinus infliaciją bei privalomojo socialinio draudimo mokesčio įplaukų dinamiką per metus, indeksuojamos nuo 2008 metų.
Nuo praėjusių metų balandžio pensijos Estijoje pakilo vidutiniškai 7,6 procento.
