Viena iš piketo organizatorių Šilutės rajone esančios Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė teigė, kad VPT pareiškimas skamba taip pat, kaip žinia, kad į salą atslenka tornadas.
„Mes reaguojame į tai, ką skaitome spaudoje, nes jokių dokumentų nematėme. Nerimą kelia tokie žodžiai, kaip „stabdyti“, „nutraukti statybas“. Kai kam tai atrodo menkniekis, tačiau mums tai – labai svarbu. Per tiek metų dėl estakados turime išsiugdę labai didelį nerimą. Ir kai turint beveik užbaigtą estakadą išgirstame, jog rekomenduojama darbus stabdyti, mums tai nuskamba kaip pranešimas, jog į salą atslenka tornadas“, – kalbėjo D.Drobnienė.
VPT dėl pažeidimų pastarąją savaitę rekomendavo nutraukti 9,4 mln. eurų „Kauno tiltų“ ir „Tiltų ekspertų centro“ Rusnės estakados statybų sutartį.
VPT išvadose teigiama, kad pirkimo vykdytojas pasitarimo protokole sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje sutartyje, ir tokiu būdu faktiškai pakeitė sutartį, atlikdamas esminį pakeitimą.
Nurodoma, kad netinkamas pirkimo planavimas, pirkimo objekto nustatymas lėmė, kad pirkimo vykdytojas organizavo dar kelis papildomus pirkimus, o tai gerokai padidino pirkimo objekto pradinę vertę bei sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui.
Premjeras Saulius Skvernelis VPT raginime nutraukti kelio Šilutė – Rusnė estakados statybos sutartį dėl pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą įžvelgia politikavimą. Pasak Vyriausybės vadovo, VPT reakcija jam atrodo keista, nes, tvirtino jis, sureaguota tuomet, kai estakada jau baigiama statyti.
Krašto kelias Šilutė-Rusnė yra vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą. Žemiausią jo 400 metrų ilgio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias būna nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais.
D.Vilytė ramino rusniškius
VPT direktorė Diana Vilytė ketvirtadienį ramino į piketą atvykusius rusniškius, kad susisiekimui per potvynius užtikrinti reikalingos estakados statybos nebus nutrauktos.
D.Vilytė rusniškiams pripažino, kad šiandien „turbūt nė vienas teismas nenutrauktų sutarties“, nes statybos darbai yra beveik baigti.
„Estakadą rusniškiai turės, – teigė D.Vilytė, o šis jos pasisakymas buvo pasitiktas plojimais. – Ar ji bus gegužės mėnesį, kaip įsipareigota, ar kiek vėliau, bet turės“.
Kelių direkcija sako sutarties nenutrauksianti, nes taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Lipkevičius teigia laukiantis teismo su VPT, nes ten „galės apginti savo poziciją ir įrodyti savo veiksmų teisėtumą“.
Rusniškiai teigė, kad susitikimas su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove juos nuramino.
„Nuramino ir stipriai. Tiek buvo belikę pastatyti, atrodo, visai nedaug, o paskui matom, kad rekomenduojama nutraukti statybas. Bet dabar, atrodo, viskas bus gerai“, – sakė 60-metis pensininkas Justinas Tumosa.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tvirtino, kad estakada miesteliui yra gyvybiškai svarbi, nes per ją keliautų ir greitoji medicinos pagalba ar kitos tarnybos.
Atmeta priekaištus dėl politikavimo
D.Vilytė tvirtino, kad Kelių direkcija padarė klaidų dėl skubėjimo ir projektinio valdymo spragų, todėl tarnyba neatsisako ketinimo siekti baudos kelių direkcijai ir į teismą kreipsis artimiausiu metu.
Ji taip pat atmetė ministro pirmininko Saulius Skvernelio kritiką, jog VPT galėjo politikuoti.
„Nematyti pažeidimo, nefiksuoti mes negalime. Pažeidimai buvo“, – sakė VPT direktorė.
Anot tarnybos, Kelių direkcija tinkamai nepasirengusi konkursui pati „užprogramavo“ papildomų darbų pirkimus ir taip apribojo rangovų konkurenciją.
Dėl neaiškių konkurso sąlygų ir geologinių tyrimų stokos tiekėjai kreipėsi į direkciją dar iki pasiūlymų pateikimo, tačiau jos nebuvo keičiamos, geologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti ir rinkos dalyviai galėjo skirtingai interpretuoti pirkimo apimtį.
Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusi Tiltų ekspertų centras) konsorciumu, o planuojama darbų vertė buvo 10 mln. eurų.
Iš penkių dalyvių keturių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelių kainų – nuo 15,4 mln. iki 23,1 mln. eurų – ir tik laimėtojo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos.
Praėjus keliems mėnesiams po sutarties pasirašymo iš rangovų pradėti pirkti papildomi darbai, kurių vertė nuolat auga ir kokia bus galutinė – dar nežinoma. Tikėtina, kad ji gali siekti 17 mln. eurų.
„Politinės įtakos čia nėra ir jos negali būti. Signalai yra iš kito verslo, dalyvavusio tame pirkime“, – teigė D.Vilytė.
Įstatymas numato, kad už viešųjų pirkimų pažeidimus gali būti skirta iki 10 proc. sutarties vertės bauda.
