416-oji Kaziuko mugė neištempė iki Seimo rūmų. Šiemet jos pabaiga arba, kaip patys save linksmino čia išsirikiavę prekeiviai, pradžia – ties Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės sankirta. Ne taip, kaip anksčiau, kai mugė nusidriekdavo iki Žvėryno tilto.
Vietos prie Seimo rūmų prekybai – vienos prasčiausių. Tai ne Gedimino prospektas ties V.Kudirkos aikšte ar Maironio gatvė, kur šeštadienį vidurdienį būna sunku prasibrauti.
Tad prekeiviai Gedimino prospekto pabaigoje bent jau dairėsi parlamentarų ar Seimo darbuotojų, nes jie po vieną riestainį neperka.
Pasitenkino riestainiais
Močiutės kepyklėlės kepiniais Gedimino prospekto pabaigoje prekiaujančios Agata ir Ina nesutinka, kad tai mugės pabaiga. Jeigu Seimas, tai pradžia.
Seimo nariai Agatai ir Inai puikūs pirkėjai: „Mokėjo visi ir net nesiderėjo.“ Dabar jų palapinė – šiek tiek toliau nuo Seimo. O per 2017-ųjų Kaziuką joms teko vieta prieš pat Seimo rūmus.
Vakar viena pirmųjų Agatos ir Inos pirkėjų buvo vyresnio amžiaus vilnietė, paprašiusi vieno riestainio.
„Aš viena, o vyras riestainių nemėgsta. Jam nupirkau alaus“, – lyg teisinosi moteris, nes Agata ir Ina prekiavo po penkis surištais riestainiais.
Prekeivės žino: pirkėjai iš Seimo pabirs apie pietus, tada ir užvirs tikroji prekyba. O penktadienio rytą ši Gedimino prospekto atkarpa dar buvo apytuštė.
Ištiesė 100 eurų banknotą
Iš Irenos Jurgutienės viena Seimo narė prieš keletą metų pirko staltiesę: „Tik neprisimenu jos pavardės, anksčiau ji dainininkė buvo.“ Taip ir nepavyko sužinoti, kas buvo ta pirkėja – Ona Valiukevičiūtė, Donalda Meiželytė ar kita solistės karjerą į darbą Seime išmainiusi politikė.
Tačiau staltiesių ir staltiesėlių nėrėja puikiai prisimena, kad už pirkinį parlamentarė sumokėjo 12 eurų, kad ištiesė 100 eurų banknotą ir kad prekeivė neturėjo grąžos.
„Dar labai gyrė mano staltieses, sakė, kad iš jos giminės kažkas panašiai neria“, – gyrėsi I.Jurgutienė.
Slėpėsi nuo žvarbaus vėjo
Žvarbų penktadienio rytą prekeiviai gūžėsi palapinėse.
„Kalimera“, – sveikindamasis graikiškai mėgino šypseną išspausti graikas Yiannis Zanganas. Jo draugė Sigita Deveikytė pripažino, kad per porą metų graikas prie lietuviško šalčio dar nespėjo priprasti. Graikiškomis alyvuogėmis ir alyvuogių aliejumi prekiavusi pora Kaziuko mugėje jau trečią kartą.
„Anksčiau prekiavome Rotušės aikštėje, tai pirkėjų buvo tikrai daug. O kaip dabar bus, sunku pasakyti“, – kalbėjo S.Deveikytė, prekybai šiemet pasirinkusi Gedimino prospekto pabaigą.
Tuo metu iš Minsko (Baltarusija) atvykęs Sergejus tvirtino, kad šaltas vėjas jo negąsdina. „Baltarusijoje orai panašūs, kol kas nepripratau tik prie pirkėjų Vilniuje įpročių“, – prisipažino prekeivis.
Prie Lukiškių aikštės baltarusis prekiavo motinos numegztais žaislais: „Taip mėginame įžengti į Europos rinką. Kol kas žmonės prieina, paklausinėja, bet nieko neperka.“
Tikrintojo vizito nebijo
Pačiame mugės pakraštyje, arčiausiai Seimo, Rimantas prekiavo produktais iš kanapių.
„Mūsų visi produktai legalūs, nėra ko bijoti – jie yra maistiniai, ne vaistiniai. Pavyzdžiui, kanapių branduolių sėklos“, – kalbėjo Rimantas ir pridūrė, kad produktų iš kanapių gamintojų sparčiai daugėja.
Šeštus metus Kaziuko mugėje prekiaujantis Rimantas prisipažino, kad pirmą kartą jo prekystalis taip toli. Turėjo būti dar toliau – prie pat Seimo rūmų, bet visų prekybos vietų neišpirko, tai organizatoriai leido pasislinkti arčiau centro.
Visi žvilgčiojo į dviratį
Mugės lankytojų dėmesį traukė ir Nerijaus Žemgulio iš Vėžaičių (Klaipėdos r.) medinis dviratis, kurį apsižergęs tautodailininkas demonstravo, kad jis puikiai rieda.
„Pats juo kelias dešimtis kilometrų esu nuvažiavęs. Normalus dviratis, gal tik šiek tiek sunkesnis už įprastinį“, – pasakojo iš uosio dviratį pagaminęs žemaitis. Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kiek laiko gamino dviratį: „Vis prieidamas, tarpais. Viena blogybė, kad toks dviratis gali sudegti.“
Už dviratį tautodailininkas prašė 700 eurų. N.Žemgulys Gedimino prospekto pabaigoje prekiavo jau antrus metus, nes čia pigesnės prekybos vietos.
Įsipyko kiniškos prekės
Nors šiųmetės Kaziuko mugės rengėjai skelbė, kad buvo vykdoma griežta atranka ir buvo tikimasi išvengti kiniškų bei masinės gamybos prekių, jau pirmąją dieną paaiškėjo, kad geriems norams nelemta išsipildyti.
Organizatoriai registracijos metu dalyvių prašė pateikti prekių nuotraukų, tad kaip ant prekystalių atsidūrė blizgučiai ir ryškiaspalvis plastikas, lieka spėlioti.
Neapsikentę daugybę metų Kaziuko mugę kamuojančios bėdos, 119 gamintojų – keramikų, stiklininkų, medžio drožėjų ir kitų – susibūrė į grupę siekdami apsiginti nuo perpardavinėtojų. Dauguma jų Kaziuko mugėje dalyvaus bendroje erdvėje.
Anot gaminių prekės ženklo „Kelmas“ įkūrėjo Aivaro Norbuto, kai kurie grupės nariai savo gaminius pardavinės kitose vietose. Bet juos atskirti bus galima iš Kūrėjų meistrų respublikos vėliavos – ji garantuoja, kad pardavėjai prekiauja vien originaliais pačių pagamintais kūriniais.
Tapo įprasta, kad perpardavinėtojai tikriesiems gamintojams sudaro nesąžiningą konkurenciją, o pirkėjams įbruka kiniškos produkcijos.
A.Norbutas žadėjo, kad mugei pasibaigus bus registruojama tokio pat pavadinimo asociacija, kuri kovos už didesnes gamintojų teises.
Dalyvių gerokai mažiau
Kaziuko mugės projekto vadovas Renaldas Gražys teigė, kad dalyvauti Kaziuko mugėje užsiregistravo apie 1,5 tūkst. amatininkų iš Lietuvos ir užsienio. Jei juos išrikiuotume į vieną eilę, susidarytų apie keturių kilometrų prekybininkų grandinė.
Šiemet šioje mugėje – puse tūkstančio mažiau dalyvių nei praėjusiais metais, kai ją dar rengė bendrovė „Vikšris“ ir ilgametis renginio organizatorius Vytenis Urba. Jo paslaugų savivaldybė atsisakė įtarusi neskaidriai parduodant leidimus dalyviams.
Be to, šiemet porą dienų prieš mugę naujieji rengėjai sakė, kad dar yra apie 200 laisvų prekybos vietų ir dar 100 rezervuota. Anksčiau vietos prekybai buvo išgraibstomos dar sausį.
R.Gražys sakė, kad šiais metais dalyvauti mugėje užsiregistravo apie 150 amatininkų iš užsienio. Lukiškių aikštėje jų bus apie 70, o Rotušės aikštėje – 80–90 prekybininkų.
Didžioji dalis užsieniečių atvyks iš Latvijos bei kaimyninių šalių: Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos. Tačiau bus galima pamatyti ir prekybininkų iš Vokietijos bei Ispanijos.
Šių metų naujovė yra ta, kad užsienio svečiai bus telkiami į Rotušės bei Lukiškių aikštes.
Trigubai išaugę mokesčiai
Nors ne vieną ilgametį Kaziuko mugės dalyvį šiemet atbaidė šoktelėję mokesčiai, R.Gražys tikino, kad dėl jų konsultavosi su prekeiviais.
Prekeivis Kęstutis Mikoliūnas pateikė konkretų pavyzdį: pernai vieta maisto zonoje kainavo 64 eurus, šiemet – 217,8 euro. Vadinasi, kaina išaugo tris kartus.
„Tiek tikrai negali pabrangti mugės organizavimo išlaidos, jei praėjusiais metais užteko tris kartus mažesnių mokesčių už vietą. Kaziuko mugė nėra tik verslo mugė, į ją suvažiuodavo daug smulkiausių amatininkų iš visos Lietuvos, kurie tiesiog norėdavo parodyti savo gaminius ir bent kažkiek užsidirbti. Dabar daugumai tokių durys yra uždarytos.
Vis kalbama apie smulkiojo verslo skatinimą, o šiuo atveju jis akivaizdžiai žlugdomas ir prie to tiesiogiai prisideda Vilniaus savivaldybė“, – svarstė vyras.
Kvadratinio metro kaina šiųmetėje mugėje už tris dienas skirtinga. Didžiausios kainos – miesto centre. Norintys jame prekiauti ir turėti mažą staliuką sumokėjo 48,4 euro, maisto pardavėjai – 60,5 euro.
Praėjusiais metais renginio organizatoriai savo svetainėje buvo nurodę, kad 2 kvadratinių metrų prekybos vieta už visas tris dienas siekė 15,48 euro.
500 000
Planuojama, kad tiek žmonių aplankys Kaziuko mugę per tris dienas.
