„Dėl pastarojo meto įvykių bankas patiria didelį spaudimą. Todėl nuspręsta B. Bonnesen iš pareigų atleisti“, – pranešė tarnybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Laikinuoju „Swedbank“ grupės vadovu paskirtas grupės finansų direktorius Andersas Karlssonas.
Prekyba „Swedbank“ akcijomis Stokholmo biržoje buvo sustabdyta prieš paskelbiant sprendimą apie B.Bonnesen atleidimą. Prekybos sesijos pradžioje banko akcijos nuvertėjo 3,7 proc., išvakarėse praradusios 12 proc. vertės. Per pastarąsias penkias savaites „Swedbank“ kapitalizacija sunyko maždaug 30 procentų.
Susiję straipsniai
2011–2014 metais „Swedbank“ veiklai Baltijos šalyse vadovavusi B.Bonnesen grupės vadove paskirta 2016 metais. Jos pirmtakas Michaelis Wolfas buvo nušalintas dėl įtartinų sandorių.
Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Ramina lietuvius
„Swedbank“ grupės vadovės B.Bonnesen atleidimas banko veiklai Lietuvoje įtakos nedaro ir jis toliau veiks, kaip įprasta, naujienų agentūrą ELTA informavo „Swedbank“ padalinys Lietuvoje.
„Tai niekaip nesusiję su kasdiene banko Lietuvoje veikla ir bankas veikia įprastu režimu. Klientai aptarnaujami – tiek verslo, tiek privatūs gyventojai. Kasdienės bankininkystės kanalai, tokie kaip bankomatai, kortelės, interneto bankas, veikia, kaip įprasta. Pagrindo nerimauti tikrai nėra“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Išvakarėse – kratos
Išvakarėse Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekiama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informaciją neteisėtais būdais. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą ir informavo akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laida „Uppdrag Granskning“ paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50 realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
V.Ščiavinsko nuotr.
Šio mėnesio viduryje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.
Šią savaitę atsiskleidė naujos informacijos, jog „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl Panamos bylos tyrimų. Įtariama, kad tarp tokių mokėjimų gavėjų galėjo būti JAV Donaldo Trumpo rinkimų štabo buvęs vadovas Paulas Manafortas. Pastarasis vėliau buvo nuteistas už mokesčių machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams.
Taip pat skelbiama, kad per „Swedbank“ padalinį Lietuvoje buvo vykdytos operacijos, susijusios su nušalintuoju Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.