Kaip ir buvo tikėtasi – daugiausia pokyčiai nukreipti į tolesnį skurdo bei socialinės atskirties mažinimą, taip pat darbo jėgos apmokestinimą, numatomas ir pensijų bei medikų atlyginimo didėjimas.
„Šiandien ministrai informuos apie išdiskutuotus sprendimus. Pradedame viešają konsultaciją. Reformas pristatėme valdančiajai daugumai ir laukiame pasiūlymų, pastabų, diskusijų“, – pradėdamas spaudos konferenciją sakė S.Skvernelis.
Anot jo, būtina pasidžiaugti, kad prajusiais metais Lietuvos ekonomika kilo sparčiausiai per penkerius metus, taip pat augo bendrasis vidaus produktas (BVP), tačiau viena problema liko – ekonominio augimo naudos vis dar nejaučia dalis visuomenės.
„Kalbame apie struktūrines reformas, kurios viena su kita susijusios betarpiškai“, – apie naujas reformas kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras žadėjo naujas priemones kovai su šešėliu. Jis teigė, kad bus gerinamos sąlygos dirbti legaliai, o dirbantiems nelegaliai ketinama sąlygas smarkiai bloginti. Tikimasi, kad sumažinus šalies šešėlinę ekonomiką, biudžetas pasipildys 200 mln. eurų.
Mokestiniai pokyčiai
Finansų ministras Vilius Šapoka išskyrė tris pagrindines kryptis, kurios padės Lietuvai tapti konkurencingiausiai regione, o mokesčių našta gyventojams būtų mažiausia. Anot jo, milijardas eurų papildomų pajamų pasieks milijoną dirbančiųjų. Ministro teigimu, bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, 2 proc. mažės „Sodros“ tarifas.
Taip pat planuojama sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius „Sodrai“.
„Per neapmokestinamą pajamų dydį didinsime mokesčių progresyvumą ir padėsime vidutines pajamas gaunantiems žmonėms didinti jų pajamas. Dėl reformų tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė premjeras S.Skvernelis.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).
Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.
Konsolidavus darbuotojų mokesčius, jie mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
Taip pat ketinama apmokestinti kiekvieną nepagrindinį gyvenamąjį būstą.
Šešėlio mažinimas
Anot V.Šapokos, net ir su šešėliu draugaujančios įmonės galės atversti baltą lapą ir per šešių mėnesių laikotarpį be jokių baudų sumokėti mokesčius. Įmonės, kurios moka atlyginimus vokeliuose ar kitaip vengia mokėti mokesčius negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalės gauti paskolų.
„Įmonės, kurios veikia sąžiningai, turės palankesnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti paskolas iš kredito įstaigų“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie gyventojų naudojamas paslaugas, tokias, kaip auklių, namų tvarkymo ir pan., V.Šapoka sakė, kad gyventojai bus skatinami legaliai už jas atsiskaityti. Atsiskaitę legaliai jie galės susigrąžinti dalį GPM.
„Kalbant apie Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), tam, kad galėtų pasiūlyti gyventojams daugiau kokybiškų paslaugų, jos laukia visiškas modernizavimas“, – sakė ministras. Ketinama didinti VMI teikiamų elektroninių paslaugų skaičių.
Švietimas
Premjeras S.Skvernelis sakė, kad praėjusiais metais pastebėtos problemos dėl nekokybiško švietimo, nepakankamų mokytojų atlyginimų, atskirties tarp kaimo ir miesto mokyklų. Anot jo, po reformų atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklų sumažės 50 proc. Taip pat jis sakė, kad toliau bus tęsiama aukštojo mokslo reforma, o aukštųjų mokyklų absolventai galės gauti iki 1,5 karto didesnius atlyginimus.
Pasak S.Skvernelio, geresnis gyvenimas žadamas ir mokytojams. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje įvedamas etatinis pedagogų darbo apmokėjimo modelis. Premjeras teigė, kad jau kitais metais vidutinė pedagogų alga turėtų pasiekti tūkstantį eurų. Pedagogų atlyginimų kėlimui šiemet planuojama skirti apie 76 mln. eurų.
Ketinama didinti ir valstybės finansuojamų vietų skaičių bakalauro studijose. Švietimo reformai ketinama skirti apie 170 mln. eurų.
Reformas, kurios laukia Lietuvos švietimo, pristatė ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji kalbėjo, kad žiūrint į lūkesčius, darbo rinkos ir technologijų sparta matoma, kad švietimo sistema nėra pakankamai dinamiška, ji išbalansuota ir neužtikrina vienodo priėmimo visiems. Valstybės tikslas užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam.
„Daugiametis priekaištas švietimo sistemai yra tai, kad švietimo pasiūla ir specialistų kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių“, – sakė ministrė, pridurdama, kad švietimo sistema yra fragmentuota, neatitinkanti tarptautinio lygio.
Ministerija žada, kad mokinių pasiekimų skirtumas tarp didmiesčių ir regionų sumažės 50 proc., mokiniai bus geriau parengti aukštosioms mokykloms. Taip pat ketinama plėsti neformalųjį švietimą, plėsti jo krypčių pasiūlą. Ketinama keisti ir profesinio bei aukštojo mokslo sistemas.
Vyriausybė skelbia, kad siekdama gerinti jų rezultatus, kitąmet 150 silpnų mokyklų suteiksianti išskirtinę pagalbą.
„150 silpniausių mokyklų bus skiriamas papildomas valstybės dėmesys, sprendžiant problemas ir darant šitose mokyklose pokyčius“, – per spaudos konferenciją sakė premjeras S.Skvernelis.
„(Numatoma) bendrojo ugdymo sistemos finansavimo pertvarka, kad mokyklos, kurios susiduria su ypatingais iššūkiais, turėtų galimybę gauti specialią pagalbą ir priemones“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė.
Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, kitąmet taip pat žadama atnaujinti ugdymo turinį ir metodus, jį pritaikant kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Be to, žadama keisi mokinių vertinimo sistemą: vertinti ne tik visų mokinių testų rezultatus, bet ir atlikti visapusišką asmenybės įvertinimą.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, pokyčių pensijų sistemoje laukia tikrai daug.
Pirmiausia, planuojamos bazinės pensijos perkėlimas – bazinė pensija perkeliama į valstybės biudžetą. Tai leis finansuoti pensijas iš kitų mokesčių, o papildomoji dalis bus mokama iš „Sodros“ – žmonės pajus didesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų.
Taip pat planuojamos ir mažesnės įmokos dirbantiesiems, 2 proc. mažėja įmokos „Sodrai“, o pensijų lygis išlaikomas toks pat.
Numatomas ir pensijų didinimas – bus didinamos mažiausios pensijos vidutinšikai po 20 eurų, kitų sentavės pensijų didinimas vyks kasmet po apytiksliai 7 proc.
Kalbant apie II pensijų kaupimo pakopą, asmuo sentavei atidės 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė pridės 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat šiuo metu kaupiantys II pensijų pakopoje ir pasakę „ne“ turės galimybę grįžti į „Sodrą“ su pinigais arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde.
O net ir apsisprendusieji dalyvauti pensijų kaupime turės galimybę 12-ai mėnesių stabdyti kaupimą privačiame fonde ir vėl jį atnaujinti.
Galintys kaupti taip pat galės prisidėti daugiau nei 4 proc. prie II pensijos kaupimo.
"Privatūs pensijų fondai bus privertsi sumažinti savo įkainius perpus, mažinama minimali suma anuitetai, fondai taikys „gyvenimo ciklo“ investavimo startegiją", - sakė L.Kukuraitis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje žadėjo, kad bus mažinamos eilės bei didinami medikų atlyginimai.
„Viena iš pagrindinių problemų – eilių mažinimas. Šeimos gydytojas turėtų išspręsti apie 80 proc. problemų, o kad būtų įgalus tai padaryti – reikia planuoti ir specialistų skaičių“, – apie didinamas šeimos gydytojų komandas ir gydytojams mažinamus apribojimus kalbėjo A.Veryga.
Taip pat jis užsiminė, kad bus peržiūrimi tam tikri įkainiai, o siekiant gauti specializuotas paslaugas – eilės trumpės ketvirtadaliu, o medikams atlyginimai didės vidutiniškai apie 20 proc.
„Ta yra paskirti pinigai“, – sakė jis.
Kitąmet numatoma ir greitosios medicinos pagalbos brigadų plėtra.
„Manoma, kad jų daugės apie 20 brigadų, kurios užtikrintų greitesnį gyventojų patekimą į specializuotas gydymo įstaigas", - sakė A.Veryga.
Taip pat bus skiriamos lėšos padidinti profesijos patrauklumą.
Inovacijos
„Inovacijos – svarbi valstybės dalis, kuri liečia kiekvieną gyventoją, o jos tikslas labai paprastas – išnaudoti mūsų mokslo potencialą ir pašalinti mirties slėnį, kai visos tos idėjos ir protai nugula į publikacijas, vietoj to, kad pasiektų rinką produktų pavidalu“, – pradėdamas apie pokyčius, kurie laukia inovacijų srityje, kalbėjo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Pasak jo, įgyvendinus reformą ir peržiūrėjus 50 teisės aktų, BVP augimas pagreitės penktadaliu, o net šeštadaliui kils gyventojų atlyginimai.
„Jau 2020 metais iš eksporto papildomai pavyks uždirbti 1,4 mlrd. eurų. Taip pat 10 proc. padidės inovacijų TUI projektų skaičius“, – teigė jis.
Sukuriant mokslo paslaugų sistemą verslui, mokslas papildomai dar galėtų pretenduoti į pinigų krepšelį.
„Siekiant efektyviai įgyvendinti reformą, kertinis uždavinys – sutelkti verslą ir mokslą, todėl su Šveitimo ir mokslo ministerija pradėjome telktis bendram darbui“, – sakė V.Sinkevičius.
„Reformą sudaro penki esminiai žingsniai: teisės aktų pakeitimai. Bus vykdoma inovacijų sistemos pertvarka. Peržiūrėsime per 50 teisės aktų. Pertvarka leis pagerinti strateginį valdymą ir politikos koordinavimą. Labai svarbu, kad sutvarkant ir plečiant finansinių paskatų inovacijų ir konsultavimo paslaugas bus plečiamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, didinama inovacijų paklausa“, - sakė V.Sinkevičius.
Iki 2021 metų planuojama investuoti 662 mln. eurų į technologijų srities mokslo infrastruktūrą.
Vyriausybės siūlomoms struktūrinėms mokesčių, švietimo, pensijų ir sveikatos apsaugos pertvarkoms numatoma skirti 600 mln. eurų.
