Siekiant skaidrumo, įstatymai nustato, kad savivaldybės turi teikti svarbiausią informaciją apie savo valdomas įmones – veiklos ir finansinius rezultatus, vadovus, valdybos narius, viešinti įmonių įstatus, veiklos rezultatų bei finansines ataskaitas. Tuo metu vidutinis skaidrumo balas, vertinant, ar laikomasi įstatymo, yra tik 3,95 iš 6 galimų.
„Daugiau informacijos garantuoja didesnį skaidrumą, o jos trūkumas sietinas su nepotizmu ir korupcija, kurių apraiškos stebimos savivaldoje. Menkas savivaldybių demonstruojamas skaidrumas yra ženklas, kad jų įmonės veikia kitais tikslais, nei kad viešojo intereso tenkinimas“, – pranešime cituojama Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.
Jos teigimu, visą įstatyme nurodomą minimalią skelbtiną informaciją savo interneto svetainėse viešina Jurbarko r., Klaipėdos r., Kretingos r., Marijampolės, Šiaulių r. ir Švenčionių r. savivaldybės. Skaidrumo ir informacijos apie valdomas įmones labiausiai trūksta Zarasų r., beveik jos nėra ir Alytaus m., Kalvarijos ir Varėnos savivaldybėse.
ELTA primena, kad 2016 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms nustatyti didesni skaidrumo ir viešumo reikalavimai.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis buvo grąžintas draudimas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą savo steigėjui, jo kontroliuojamiems ar su juo susijusiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurie veikia kultūros, švietimo, sporto, socialinių paslaugų arba visuomenės sveikatos priežiūros srityje.
Taip pat įstatymo pataisomis nustatyta, kad politikams ir politinėms partijoms nebus galima perduoti iš privačių kompanijų nemokamai gautų paslaugų.
Valstybės ir savivaldybių valdomos įmonėms nuo 2017 m. buvo pavesta viešinti informaciją apie suteiktą paramą.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.
Ieva Vidūnaitė
