Vienas turtingiausių Rusijos žmonių Romanas Abramovičius pasistengė, kad vyriausias sūnus Arkadijus įgytų tinkamą išsilavinimą. Jaunuolis baigė universitetą Bostone (JAV), vėliau stažavosi Rusijos valstybės valdomo banko VTB filiale Londone.
Dar besimokydamas A.Abramovičius ėmė suktis pats, kai tėvas jam padovanojo investicijų kompanijos „Ara Capital“ akcijų, nors pagrindinį paketą pasiliko sau.
Netrukus per šią įmonę abu įsigijo stambią bendrovę „Zoltav Resoursec“, valdančią su nafta ir dujomis susijusias kompanijas Rusijoje bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse.
Tuomet žiniasklaidoje jau pasirodė sėkmės istorijos, kaip jaunasis A.Abramovičius per pusmetį sugebėjo uždirbti 20 milijonų dolerių (dabartiniu kursu – 17,8 mln. eurų).
Tačiau dauguma akcijų ir toliau priklausė R.Abramovičiui.
Vis dėlto sūnus norėjo būti nepriklausomas nuo tėvo, todėl Belgorodo apskrityje įsigijo milžinišką šiltnamių kompleksą ir daugiau nei 100 hektarų plote ėmė auginti daržoves.
Nepamiršo ir plėtros – pernai Primorės krašte pastatė dar 300 hektarų ploto šiltnamių – norėjo auginti pomidorus, agurkus bei paprikas ir eksportuoti į Kiniją. Ši investicija atsiėjo net iki 900 mln. dolerių (800 mln. eurų).
Tėvas į daržovių verslą lyg ir nesikišo. Tiesa, A.Abramovičiaus partnere tapo R.Abramovičiui daugybę metų dirbusi ekonomistė Irina Pačenko. Tačiau kitokios pagalbos sūnus lyg ir nesulaukė, nes norėjo veikti savarankiškai.
Daug vilčių buvo siejama su Kremliaus laikinai Primorės kraštui vadovauti paskirtu Andrejumi Tarasenka – tikėtasi gauti ne tik valstybės subsidijų šiltnamiams statyti, bet ir lengvatinėmis sąlygomis pirkti jiems reikalingas dujas bei elektrą.
A.Tarasenka jau spėjo paskelbti, kad R.Abramovičiaus sūnus regione pastatys net tūkstantį hektarų šiltnamių.
Tačiau įvyko staigmena – šis Kremliaus statytinis nelaimėjo Primorės gubernatoriaus rinkimų. Su svajonėmis apie pigias žaliavas A.Abramovičiaus kompanijai teko atsisveikinti.
Todėl kompanija netrukus paskelbė, kad regione nėra tokios elektros ir dujų tiekimo infrastruktūros, kokia jai reikalinga.
Tarsi būtų maža, Kinija lyg tyčia padidino importo muitus rusiškoms daržovėms.
Anot žiniasklaidos, šis atvejis parodė, kuo tėvas skiriasi nuo sūnaus. Jei verslo būtų ėmęsis pats R.Abramovičius, greičiausiai būtų išsireikalavęs ir subsidijų, ir pigių dujų, o gal net Kremlius galėtų spustelėti Pekiną, kad jis sumažintų muitus. Tačiau jaunuolis tokios įtakos, suprantama, dar neturi, todėl jo projektas žlugo.
