Miesto vadovui įstrigo tai, kad pagrindinė šalies magistralė, vedanti pajūrio link, – tarsi šimtą kartų lopyta šimtasiūlė, o remontuojant kelius leidžiama jais toliau važinėti automobiliams.
R.Masiulis sugebėjo tik pasiaiškinti, kad dabar didžioji dalis keliams paskirtų lėšų atitenka žvyrkeliams asfaltuoti, todėl autostradoms jų trūksta.
Toks požiūris mažų mažiausiai stebina – juk galime prisigyventi iki to, kad kaimo vieškeliai nebedulkės, užtat greitkeliai taps panašūs į žvyrkelius.
Susisiekimo ministerija ir ypač jai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) privalėtų mokytis tiek iš Kauno, tiek iš užsienio šalių, kaip planuoti darbus.
Lietuva – ne Italija, tad kiaurus metus čia darbuotis kelininkams neįmanoma. Tačiau ar kas nors yra matęs, kad jie triūstų ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais bei naktimis, kaip būna, pavyzdžiui, Vokietijoje arba kitose toliau į vakarus nuo Lietuvos esančiose valstybėse?
Pas mus tai neįprasta, tačiau kelininkai niekuo dėti – viską lemia konkursų sąlygos, kurias rengia ta pati LAKD.
Siekdami parodyti, kaip taupomi pinigai, direkcijos tarnautojai apie kelininkams būtinus viršvalandžius netgi neužsimena.
Puiku, taip iš tiesų sutaupomas milijonas ar kitas eurų, bet spūstyse degalus ir laiką eikvojantiems vairuotojams tai kainuoja gerokai didesnes sumas.
Antai neseniai pradėta magistralės rekonstrukcija ties Kauno prekybos ir laisvalaikio centru „Mega“.
Kad ir kaip stengtųsi darbų planuotojai, čia nuolat nusidriekia automobilių eilės, ypač savaitgaliais, kai žmonės traukia į pajūrį ar grįžta iš jo. Pakentėti gali ir galima, tačiau kiek?
Pasirodo, šiais metais bus baigtas tik pirmasis šio svarbaus transporto mazgo darbų etapas.
Vėliau dar ketinama statyti tiltą, prietilčius ir jungtis.
Vadinasi, keletą metų čia keliautojų lauks nuolatinės kliūtys. Darbų tempas tiesiog stulbinamas.
Tas pat ir dėl liūdnai pagarsėjusio betoninio kelio tarp Vilniaus ir Utenos. Pradėjus tvarkyti vos kelių kilometrų ruožą problemos kyla viena po kitos.
Apylankoje prasilenkiantys automobiliai nuolat važinėja kelkraščiais, todėl dulkės netruko nusėsti ant aplinkinių sodybų.
Maršrutiniais autobusais važinėjantys vietos gyventojai stotelėse priversti laukti tarpo tarp nesibaigiančių mašinų srauto ir bėgti per kelią, nes niekas nepasirūpino įrengti net laikinų perėjų.
Tuo metu kelininkai sąžiningai baigia darbus penktą valandą vakaro, nors saulė šviečia dar bent kelias valandas ir darbuotis būtų galima dar ilgai. Kodėl taip nedaroma? Todėl, kad tokiu atveju LAKD ir Susisiekimo ministerija negalėtų pasigirti sutaupymais.
Kita vertus, šios institucijos kartais elgiasi taip, lyg aplink jas būtų vien dykuma. Antai numatyta atnaujinti „Via Baltica“ kelią iki Lenkijos sienos – maždaug 40 kilometrų, daugiausia – Marijampolės savivaldybės teritorijoje.
Labai reikalingas projektas, jei ne jo autorių bukumas, dėl kurio šiame ruože esančioms 16 degalinių ketinama tiesiog surašyti mirties nuosprendį.
Pagal dabartinį planą, jos liktų visiškai už kelio, o užsukti būtų galima tik viadukais ir jungiamaisiais keliais sukorus kelis ar keliolika kilometrų.
Ne tik Vakaruose, bet ir kaimyninėje Lenkijoje įprasta, kad į degalines tiesiant kelius nutiesiami tiesioginiai įvažiavimai.
Jeigu toks prieš vairuotojus ir degalines nukreiptas projektas bus patvirtintas, galimi du scenarijai.
Pirmasis – vilkikai ir lengvieji automobiliai nuolat sukinės iš pagrindinio kelio sankryžose, važinės jungiamaisiais keliais, kurie taps panašūs į magistrales.
Tokiu atveju pastaruosiuose smarkiai išaugs eismo įvykių grėsmė.
Antrasis ir kur kas labiau tikėtinas variantas – žinodami keistenybes vairuotojai bandys prisipilti degalų sklidinus bakus Lenkijoje, kad vykdami per Lietuvą net neužsuktų į jos degalines, nes tai tiesiog labai nepatogu.
Jau padarytos investicijos į šį ruožą bus pasmerktos, išnyks sukurtos darbo vietos, o biudžetas neteks daugybės mokesčių – juk pajamos iš degalų akcizo yra vienos pagrindinių pildant valstybės iždą.
Kelininkai teisūs nuolat kartodami, kad keliams mūsų šalyje skiriama per mažai lėšų.
Ateityje jų bus bent šiek tiek daugiau – Seime po svarstymo jau pritarta, kad kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai būtų skiriama nebe 48, o 50 proc. pajamų iš degalų akcizo, o nuo 2021 metų ši dalis turėtų augti iki 52 proc.
Taip pat nutarta, kad Vyriausybė jų naudojimo metinę sąmatą turės patvirtinti iki kiekvienų metų vasario 1-osios, o ne iki balandžio, kaip yra šiuo metu.
Šie sprendimai tikrai svarbūs. Tačiau netgi ir jie mažai pagelbės, jeigu Susisiekimo ministerija ir LAKD savo keistais sprendimais toliau kels tik sumaištį ir pasipiktinimą, brangins kelių tiesimą, užuot užsiėmusios normaliu planavimu.
Jeigu „Via Baltica“ kelio ruože nuo Marijampolės iki sienos nebūtų įrengiami viadukai ir tiesiami jungiamieji keliai, sutaupytų pinigų pakaktų Kauno mero galvos skausmui – magistralei nuo Kauno iki Klaipėdos – patvarkyti.
